Lietuvos ekonomistai sako, kad Europos bankai šalyje greičiausiai neatsiras

Lietuvos ekonomika, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra gana gero lygio. BVP vienam gyventojui yra apie $50 000. Be to, Lietuva yra aukšto pajamų lygio šalis. Tai leidžia piliečiams gerai uždirbti ir išleisti juos kelionėms, mėgstamoms pramogoms ir apskritai gana gerai gyventi. Taip pat siūloma be problemų apsilankyti Lietuvoje taip populiarioje ggbet svetainėje, atlikti statymus ir pasisemti teigiamų emocijų iš pergalių. Uždirbtus pinigus galima investuoti atgal į šalies ekonomiką, išleidžiant juos įvairiems pirkiniams. Pažymėtina, kad valstybės finansinė būklė yra viena sparčiausiai augančių ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europos Sąjungoje.

Tačiau ne viskas taip gražu, kaip atrodo. Visai neseniai šalies finansų ekspertai teigė, kad Vakarų ir Vidurio Europos bankai vargu ar norės atvykti į Lietuvą, o tai itin svarbu tolesnei šalies ekonomikos plėtrai. Juk konkurencija finansų sektoriuje ir užsienio institucijose turėtų teigiamą poveikį. Tai leistų ekonomikai nuolat vystytis ir nestovėti vietoje. Europos bankų nenorui tiesiogiai įtakos turi vidiniai sistemos niuansai, taip pat neseniai šalies Seimo įvestas solidarumo indėlis.

Kas yra solidarumo įnašas?

Šiuo mokėjimu daroma prielaida, kad bankai turės atiduoti valstybei daugiau nei pusę savo grynųjų pajamų. Gautas lėšas Vyriausybė planuoja investuoti į gynybos sektoriaus plėtrą, taip pat padengti kitus valstybės poreikius. Taigi jie planuoja uždaryti daugybę biudžeto programų skylių. Ekspertai į šią naujovę sureagavo neigiamai, nes ji buvo priimta per greitai ir neatsižvelgus į bankų sektoriaus atstovų nuomonę. Daugelis tai neperdedant vadina blogiausiu sprendimu, kokį tik buvo galima priimti.

Be to, finansininkai atkreipia dėmesį į bankų sektoriaus priklausomybę, nes beveik visi komerciniai bankai priklauso savininkams iš Skandinavijos šalių. Ištikus staigiai krizei, tai sukels problemų Lietuvoje esančioms įstaigoms. Pavyzdžio toli ieškoti nereikia. Per 2008 m. pasaulinę finansų krizę vyriausybė susidūrė būtent su tokiomis problemomis. Tam, kad būtų išvengta daugiau neigiamų pasekmių, teko įvesti tam tikrus apribojimus. Tuomet pasikeitė piliečių ir įmonių kreditų politika.

Ekspertai atkreipia dėmesį ir į kitas Lietuvos bankų sistemos problemas, kurios turi įtakos ekonomikai. Tarp jų pastebimas ypatingas valstybės ir finansinių institucijų santykių pobūdis. Kai kurių įstatymų priėmimas verčia vietinius bankus nusigręžti nuo šalies. Tokiomis sąlygomis jokia Europos finansų institucija nenorės atidaryti filialo kitoje šalyje. Finansų ekspertai teigia, kad būtų puiku padidinti konkurenciją bankiniame sektoriuje, nes dabartinės sąlygos gyventojams ir verslui kredituoti apskritai negali būti vadinamos palankiomis. Kaip pavyzdį galima paminėti skirtingą procentą už indėlius, kurie yra žemi, ir aukštas paskolų klientams palūkanas. Šios sąlygos gali pasikeisti didėjant konkurencijai.

Kita problema – šalyje trūksta centrinių bankų biurų, kurie, kaip taisyklė, yra kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Ekonomistai tai sieja su mažu šalies gyventojų skaičiumi, todėl centrinės ir Vakarų Europos bankai atsisako atvykti į Lietuvą. Tai nepelninga, nes tokį gyventojų skaičių galima palyginti su dideliu miestu pirmaujančiose Europos šalyse.

Nepaisant visų nepalankių momentų, vyriausybė aktyviai dirba, kad į Lietuvą pritrauktų Vokietijos ir Lenkijos bankus. Tam rengiami specialūs susitikimai ir susirinkimai, kuriuose finansų institucijoms išdėstomi visi tokio sprendimo privalumai. Pavyzdžiui, finansų ministrė lankėsi Lenkijoje, kur aktyviai bandė prisivilioti Lenkijos bankus į Lietuvos ekonomiką. Kalbant apie Vokietiją, čia aktyviai dirbo centrinio banko pirmininkas. Vokietijos komercinės bankininkystės sektoriaus atstovų kvietimu buvo surengtas specialus renginys.

Nepaisant visų šių pakilimų ir nuosmukių, paprasti gyventojai ir toliau jaučia ekonomikos plėtrą. Piliečiai ir toliau gauna palyginti geras pajamas, o tai leidžia gyventi be problemų. Vis dėl to visus domina Lietuvos bankų sistemos ir visos šalies ekonomikos raida.

 Think-Big.lt Mobiliųjų aplikacijų kūrimas.