8 rūšių „pagalbininkai“, kurie iš jūsų pagrobs pinigus

Koronaviruso pandemija pakoregavo daugelio žmonių gyvenimą ir kriminaliniai veikėjai netapo išimtimi. Dabar sudėtingiau vežti kontrabandą, vogti, plėšti ir panašiai, todėl ženklai padaugėjo sukčiavimų. Neužkibkite ant jų jų masalo.

1. Tarpininkai gaunant kompensaciją

Internete apstu netikrų pranešimų apie kompensacijas nukentėjusiems nuo koronaviruso. Išmokos siūlomos tiems, kurie pavargo nuo izoliacijos, neteko darbo ar serga. Tuo pačiu metu nusikaltėliai skambina potencialioms aukoms ir bando jas apgauti. Čia pateikiami įprasti modeliai:

  • Sukčius prisistato kaip socialinės tarnybos darbuotojas ir pasakoja apie netikėtai atsivėrusias perspektyvas. Norėdami gauti pinigus, turite pateikti išsamią kortelės informaciją, įskaitant kodą galinėje pusėje. To pakanka, kad lėšos būtų pagrobtos iš bet kur.
  • Aferistas praneša, kad socialinės tarnybos apie kompensaciją nutyli. Bet jis nusprendė kovoti su šia neteisybe už simbolinę sumą, palyginti su išmokomis. Jei auka užkimba, geriausiu atveju praras tik tuos pinigus. Blogiausiu atveju apgavikas išvilios kortelės ar banko prisijungimo duomenis, o auka viską praras.

Kaip neužkibti?

Yra trys pagrindinės taisyklės:

  • Niekada niekam nesakykite banko prisijungimo kodų ar kortelės informacijos, išskyrus jos numerį.

  • Atminkite: jei turite teisę į kokią nors kompensaciją, tai nurodyta įstatymuose ar teisės aktuose. Naudokite norminius aktus kaip informacijos šaltinį, o ne nežinomo pašnekovo žodžius. Jei vis dėl to galite tikėtis išmokos, tada turėsite dėl jų užregistruoti per savivaldybių, regionų ar valstybinių institucijų tarnybas. Dabar daug galima nuveikti internetu, tačiau visuomet įsitikinkite, kad patekote į oficialias institucijų svetaines.

  • Pripažinkime: net jei ir turi teisę į išmokas, vargu ar jūsų kas nors ieškos tam, kad įbruktų pinigų. Pats tokio kreipimosi faktas turėtų įspėti.

2. Tarpininkai grąžinantys pinigus už nesuteiktas paslaugas

Pandemija sužlugdė daugelio žmonių planus. Atšauktos kelionės, bilietai į teatrą, skrydžiai į darbą. Deja, ne visais atvejais pinigai grąžinami. Kai kurios įmonės greitai pervedė lėšas kitur, kitos įnešė jas į savo sąskaitas. O kai kurie ilsėjosi gautų išmokų už prastovas sąskaita ir nebendravo su klientais. Nenuostabu, kad žmonės jaudinasi.

Čia pasirodo sukčiai, kurie žada grąžinti tai, ką praradote su 100% garantija. Rezultatas bus toks pat kaip ir ankstesnėje pastraipoje. Geriausiu atveju – pinigų už tarpininko paslaugas praradimas, o blogiausiu – dings visos lėšos iš kortelės.

Kaip neužkibti?

Tiesiog vadovaukitės savo sveiku protu. Kaip tarpininkas gali turėti įtakos situacijai? Ar jis pateiks ieškinį? Nėra pagrindo, nes santykiai susiklostė tarp jūsų ir firmos. Ar jis atsiųs sportiškų berniukų komandą, kad atgautų pinigus? Dalyvauti tokiose schemose abejotina ir iš tikrųjų neverta. Viskas, ką gali padaryti tarpininkas – dingti su jūsų pinigais.

3. Teisininkai, garantuojantys rezultatą

Jums pažadėta, kad jie tikrai padės susigrąžinti pinigus, gauti kompensacijas ir net užginčyti baudas už saviizoliacijos režimo pažeidimą. Viskas atrodo labai įtikinamai, nes pasiūlymą teikia garbingai atrodanti įmonė. Panašu, kad jei advokatas žada teigiamą bylos baigtį, tai reiškia, kad jis jau yra ne kartą laimėjęs tokius teismo posėdžius ir žino, apie ką kalba. Tačiau iš tikrųjų niekas negali garantuoti, kaip baigsis procesas. Taigi, tokie pažadai kalba apie teisininkų nesąžiningumą, o ne apie tai, kad laimėsite.

Kaip neužkibti?

Sąžiningas advokatas neduos nepagrįstų pažadų, nesigilindamas į problemos detales. Tai yra signalas, kad neturėtumėte įsitraukti.

Prieš sutikdami bendradarbiauti, bent jau patikrinkite teisininką Teisingumo ministerijos registre. Specialistas turi turėti „aktyvų“ statusą. Paprašykite jo supažindinti jus su panašiais atvejais, kuriuos jis laimėjo. Patikrinkite informacijos teisingumą valstybinėje sistemoje https://e.teismas.lt/.

4. Suklastotų pažymų tiekėjai

Tai gali būti pajamų praradimo pažymos dėl kredito atostogų, atleidimo dokumentai registracijai Užimtumo tarnyboje ir pan. Už nedidelį mokestį jie bus pasirengę jus aprūpinti bet kuo.

Tačiau nereikia imti padirbtų dokumentų – net nemokamai. Pirma, yra didelė rizika, kad jus pagaus. Tuomet turėsite grąžinti visą išmoką ar kompensaciją. Antra, suklastotų dokumentų naudojimas yra nusikaltimas, todėl jūs gali būt iškelta baudžiamoji byla.

Kaip neužkibti?

Čia nėra apie ką galvoti, suklastoti dokumentai yra bloga mintis. Nebent norite aprūpinti save pastoge ir maistu valstybės sąskaita pagal atitinkamą baudžiamojo kodekso straipsnį.

5. Skolų tvarkytojai

Šios kategorijos finansiniai sukčiai naudoja pandemiją ir netikrumą rinkose, norėdami apgauti piliečius. Jie imituoja įmonių, kurios tariamai padės susitvarkyti su skolomis, pasiūlymų gausėjimą. Praktiškai viskas, ką jie gali padaryti, yra gauti užmokestį už savo darbą ir pasislėpti.

Kaip neužkibti?

Prisiimkite atsakomybę už skolas ir nelaukite stebuklo. Nėra jokio teisėto būdo atsikratyti paskolos, išskyrus jos grąžinimą. Ar manote, kad jie tai padarys už jus?

6. Tarpininkai, gaunant kredito atostogas

Kredito atostogos nėra naujas reiškinys Lietuvoje. Bankai gali papildomai nustatyti atidėjimą savo klientams. Sukčiai pasinaudoja žmonių nenoru suprasti niuansus ir ima prašo pinigų už tarpininkavimą. Tik tame nėra prasmės.

Jei galite gauti teisę į paskolos atostogas, jas suorganizuoti nėra sunku. Pakanka pranešti bankui apie savo norą ir nusiųsti patvirtinamuosius dokumentus apie savo finansinę padėtį įstaigai. Vienintelis dalykas, kur tarpininkas gali padėti, yra padirbtos pažymos. Bet jūs neturėtumėte susisiekti su jais, kaip jau buvo parašyta aukščiau. Jei bankas sužinos, kad melavote, atostogos bus atšauktos ir jums bus liepta sumokėti delspinigius.

Kaip neužkibti?

Derinkite su banku kredito ir hipotekos atostogų nuostatus ir elkitės teisėtai. Jei padėtis sudėtinga, pasitarkite su sąžiningu advokatu, o ne su nesuprantamo statuso asmeniu.

7. Nelegalūs kreditoriai

Auga įmonių, siūlančių paskolas žemomis palūkanų normomis, skaičius. Paprastai jie neturi teisės į tokią veiklą, dirba nelegaliai ir niekaip nėra kontroliuojami priežiūros institucijų. Natūralu, kad šios įmonės nedalina labdaros. Taigi, palūkanos iš tikrųjų bus didelės, arba paskola bus užtikrinta jūsų turtu. Antroje situacijoje įmonė bus labai suinteresuota, kad negrąžintumėte skolos. Tai sukčiams suteiks teisę reikalauti jūsų būsto.

Taip pat verta paminėti, kad nelegalūs kreditoriai – nesvarbu, ar įmonė, ar asmuo – gali naudoti abejotinus metodus, kad susigrąžintų savo pinigus. Pavyzdžiui, patyčios ar smurtas.

Kaip neužkibti?

Pagrindinis patarimas, kuris išgelbės jus ne tik nuo sukčių, bet ir nuo blogėjančios finansinės padėties: nebloginkite blogos finansinės padėties kreditu. Bet jei būtina, susisiekite su legalia organizacija. Lietuvos banko svetainėje galite patikrinti, ar įmonė veikia legaliai.

8. Abejotini brokeriai, Forex prekiautojai ir panašūs veikėjai

Krizės metu padidėja žmonių, kurie žada greitą ir lengvą uždarbį, aktyvumas. Jums siūloma į ką nors investuoti arba pervesti pinigus valdymui, kad vėliau galėtumėte tiesiog gauti pelną. Bet jūs neuždirbsite pinigų, o tik jie. Yra rizika patekti į finansinę piramidę ar schemą, kurios pagrindinis tikslas yra iš jūsų išspausti pinigus.

Kaip neužkibti?

Prieš investuodami pasigilinkite į sritį. Turėtumėte gerai suprasti, kaip galite užsidirbti pinigų, net jei kažkam deleguosite aktyvius veiksmus.