Neakivaizdus įpročiai, kurie daro neturtingais

Pamėginkime apžvelgti įpročius, kurie mus daro skurdesniais. Pakalbėkime apie akivaizdžius mąstymo ir elgesio modelius, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekenksmingi, tačiau galų gale daro tobulėjimą ir sėkmę neįmanomais.

Piratinio turinio vartojimas

Kai žmonės vartoja piratinį turinį, jie jaučiasi taupantys. Tačiau ilgainiui turinio vagystė su mums žiauriai juokauja. Nesigilinsime į tai, kad teisiniu požiūriu tai nėra gerai. Šiuo metu mus domina kai kas kita. Vagiamas turinys ugdo mumyse neturtingo žmogaus įprotį. Tai yra tokia mąstymo savybė, kai žmoguje viskas nukreipta į tai, kad gautų nemokamai arba pavogtų. Toks įprotis neleidžia jam vystytis ir augti, bei vertinti kitų darbo. Tai reiškia, kad ateityje – ir jūsų pačių. Užuot galvoję, kaip užsidirbti pinigų, kaip tobulėti, kaip augti, tokie žmonės galvoja apie tai, kaip visus apgauti ir nemokamai ką nors užgrobti. Be to, vartodami piratinį turinį mes mažiau jį vertiname ir galų gale gauname mažesnę vertę. Tai ypač pasakytina apie švietimo turinį – kursus, mokymus, paskaitas.

Nepalikti arbatpinigių

Jei nepaliekate arbatpinigių, nes jums nepatiko paslauga, tai yra visiškai normalu. Bet jei nepalikti arbatpinigių yra žmogaus gyvenimo principas („padavėjas ir taip turi dirbti, aš neketinu jam nieko duoti“), tada tai yra tipiškas neturtingo žmogaus mentalitetas. Jam taip pat būdingas žiūrėjimas iš aukšto į aptarnaujantį personalą. Turtingo žmogaus mąstymas didžiąja dalimi grindžiamas dėkingumu tiems žmonėms, kurie ką nors padarė dėl jo – padavėjui, degalinės operatoriui, taksi vairuotojui, kurjeriui. Bet kurį darbą jis vertina vienodai.

Trūksta įpročio mokytis naujų dalykų

Žmogus, kuris nuolat mokosi kažko naujo, niekada neprapuls. Tai yra toks kapitalas, kurio negalima atimti. Kažkas gali nutikti, verslas gali bankrutuoti. Aktualios žinios ir įgūdžiai padės jums lengvai pradėti nuo pradžių ir greitai pasiekti bei aplenkti ankstesnius rezultatus.

Ar pastebėjote, kad sėkmingi turtingi žmonės visada mokosi kažko naujo? Jie niekada nemąst: „Štai, aš jau turtingas, dabar galiu atsipalaiduoti ir niekada daugiau nieko nesimokyti“. Nes jie supranta, kad žinios yra jų turtų pagrindas.

Nuolatos skųstis

Žmogus su varguolio mąstysena nuolatos jaučia nepasitenkinimą. Visi jam kažką skolingi, o kiti nepatinka: bloga šalis, miestas, tėvai, viršininkai, kaimynai. Šis požiūris į gyvenimą nepalieka galimybių aktyviai veikti, prisiimti atsakomybės už save.

Tuo pat metu skundai say yra visiškai normalu. Tai netgi sako apie žmogaus brandą, atvirumą, baimės būti pažeidžiamam nebuvimą. Bet tai gerai tik iki tol, kol skundai netaps gyvenimo būdu. Pagrindinis skirtumas tarp turtingųjų ir neturtingųjų skundų yra tas, kad pirmieji nieko nekaltina. Jie prisiima atsakomybę ir bando pakeisti situaciją.

Jei tikrai norite skųstis, darykite tai „produktyviai“ – nukreipkite skundus konkrečiai situacijai, o ne aplinkiniams ir visam gyvenimui. Ir žinokite, kur ir kada toks negatyvas tinka.

Nemėgti savo darbo

Vargšai gali metų metus sėdėti nemėgstamame darbe, kentėti biure, skųstis draugams. Jie įsitikinę, kad be ryšių šiame pasaulyje neįmanoma išsiversti ir net nebando pakeisti situacijos. Dažniausiai tai yra pokyčių baimė. O turtingi žmonės skiriasi tuo, kad nebijo pokyčių. Jie pasirengę rizikuoti net dideliais pinigais. Jei jie bijotų pokyčių ir rizikos, niekada neuždirbtų didelių sumų.

Bijoti klaidų

Kaip skurdžius mąstantis žmogus bet kokią klaidą suvokia kaip katastrofą. Tai jį paralyžiuoja, neleidžia mąstyti racionaliai ir elgtis. Kad neklystų, vargšas žmogus dažnai imasi paprastesnių užduočių, nesiima iniciatyvos ir stengiasi likti nepastebėtas.

Turtingas žmogus supranta, nesvarbu, ką darai, nuolat darysi klaidų. Tai visiškai normalu, jei nori tobulėti. Be to, jis suvokia klaidas kaip savo padėjėjus. Kiekvienas kluptelėjimas yra galimybė padaryti išvadas ir patobulinti procesus. Todėl jis niekada neslepia klaidų, o drąsiai jas pripažįsta.

Nesirūpina sveikata

Turtingieji aiškiai pripažįsta, kad sveikata (kartu su laiku ir įgūdžiais) yra didžiausias jų turtas. Todėl jie nori mokėti, pavyzdžiui, už buto sutvarkymą, kad būtų laiko nueiti į sporto salę. Jie supranta, kad tai nėra pinigų švaistymas – galų gale jiems bus naudinga. Net statistika patvirtina sąsają tarp gerovės ir mankštos įpročių. 76% sėkmingų žmonių sportuoja bent 4 kartus per savaitę. Tik 26% skurstančiųjų mėgsta sportuoti taip aktyviai.

Kokius turtuolių įpročius galėtumėte įtraukti į šį sąrašą?