- 2020-10-20
- Paskelbė: Paskolos-internetu.eu
- Kategorija: Patarimai
Krizės metu paprastos ir plačiai žinomos tiesos tapo dar aktualesnės.
1. Visiems reikia finansinės pagalvės
Atrodo, kad visi žino apie šį pagrindinį finansinio saugumo principą, bet nedaugelis jo laikosi. Iki pandemijos pradžios 58% lietuvių neturėjo santaupų arba galėjo pasigirti labai kukliu rezervu, kurio vargiai pakaktų išgyventi savizoliacijoje. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rado, kad per karantiną suprato 72% tautiečių suprato, kaip svarbu turėti sukaupus „finansinius lašinukus“.
Paprastai finansinės pagalvės nebuvimas siejamas su mažomis pajamomis. Bet esmė čia ne ta, kiek žmogus iš tikrųjų gauna – jis tiesiog viską išleidžia, ir neturi ką taupyti.
Dažnai sunku išlaikyti nepaliestas atsargas, nes suma kaupiasi didelė, o „draudžiamojo“ įvykio vis tiek neįvyksta – o lėšos išleidžiamos.
Koronavirusas iškalbingai leido suprasti kas bus, jei atsitiks kažkas nenumatyto, tačiau nebus pinigų. Todėl finansinė pagalvė tikrai reikalinga visiems: ir tiems, kurie uždirba 500 eurų per mėnesį, ir gaunantiems 10 tūkstančių. Todėl, jei nėra tokio rezervo, geriau pradėti taupyti pinigus, kol nesukaupsite sumos, kurios pakaks bent trims gyvenimo mėnesiams be pajamų.
2. Kuo daugiau pajamų šaltinių, tuo geriau
Turėti vieną, net ir stabilų, pinigų šaltinį nūnai yra pernelyg nepatikima. Jį lengvai gali užblokuoti koronaviruso pandemijos pasekmės. Pavyzdžiui, jūsų įmonė, mokanti didelius atlyginimus, gali neatlaikyti krizės ir užsidaryti. Tačiau valgyti ir toliau norėsite, todėl būtų malonu turėti atsarginių variantų.
Žinoma, idealiame pasaulyje geriau derinti aktyvius ir pasyvius pajamų šaltinius. Netekote darbo – pragyvenate iš nuomos ar dividendų. Bet mes, deja, esame įprastame pasaulyje. Taigi, turėtumėte pagalvoti apie darbą ne visą darbo dieną arba bent jau lojalius klientus, kurie bet kada galėtų jums nešti pajamas.
Privalumų iš to yra daugiau, nei atrodo. Pirma, papildomos pajamos leis jums išgyventi sunkius laikus, kai neteksite pagrindinio šaltinio. Antra, dėl ryšių ir reputacijos bus lengviau rasti darbą, ypač krizės metu.
3. Skolintis verta tik išskirtiniais atvejais
2020 metais koronavirusas nemažai daliai gyventojų atėmė iš meilę paskoloms ir jie nebemano, kad paskola suteikia puikią galimybę įsigyti tai, ko jie nori. Ir apskritai aišku, kodėl. Mažėjant pajamoms, paskola, kurią anksčiau buvo lengva grąžinti, dabar gali tapti nepakeliama našta. Gaila, kad žmonės tai supranta po sukrenčiančių įvykių, ir tai ne visi.
Taigi, verta apsibrėžti dar vieną bendrą tiesą. Paskolos nėra absoliutus blogis. Tai įrankis, kuriuo reikia mokėti naudotis. Visų pirma skolinkitės tik jums reikalingiems daiktams. Visiems kitiems dalykams verta sutaupyti ar nepirkti to, kas Jums ne pagal kišenę.
Taip pat paskolos nėra skirtos tiems, kurie neturi pinigų. Kreditai skirti žmonėms, kurie garantuotai turės pinigų, bet ne iš karto.
4. Galite nusipirkti beveik viską su pristatymu
Internetinė prekyba vystosi jau ilgą laiką, tačiau koronavirusas pagreitino šį procesą tiems, kurie tam priešinosi. Pristatymą į namus jau organizuoja ir dideiji prekybos centrai ir ši tendencija turi daug privalumų.
Visų pirma, internetinės parduotuvės yra puikus būdas sutaupyti laiko ir pastangų. Mesti prekes į virtualų krepšį ir susitikti su kurjeriu yra akivaizdžiai greičiau nei eiti į prekybos centrą su sąrašu ir tada tempti sunkias pakuotes į savo namus.
Antra, tokiu būdu taip pat lengviau sutaupyti pinigų. Jei anksčiau, norėdami rasti produktų su nuolaidomis, turėjote apeiti kelias parduotuves, dabar pakaks atidaryti kelias programėles ar tinklapius.
Žinoma, internetas paveikė ne tik maisto prekybą. Tačiau panašu, kad būtent jai koronavirusas tapo ypač galingu vystymosi varikliu. Apskritai, pandemijos dėka mes gavome tikrai patogius kanalus, kad internetu pirktume tiesiogine prasme bet ką.
5. Sukčiai tyko visur
Žmonės linkę manyti, kad tik visiškai patiklios aukos užkimba ant piktadarių masalo („Aš niekada jų vietoje nepirkčiau!“). Tiesą sakant, pasitaiko, kad labai protingi žmonės duoda pinigų sukčiams, nes nusikaltėliai moka įtikinti, „paspausti tinkamus taškus“ ir kontroliuoti kitų žmonių dėmesį.
Pandemijos metu kibernetinių nusikaltėlių išpuoliai matomi itin dažnai. Atsirado naujos schemos. Pavyzdžiui, žmonėms buvo pasiūlyta „kompensacija“, kurią neva galima pervesti tik žinant visus kortelės duomenis.
Sukčiai tobulina savo metodus, todėl pats laikas suprasti: niekas nėra saugus. Tikrai turite būti labai atsargūs atsakydami į telefono skambutį, įvesdami duomenis internete, parduodami daiktus svetainėse ir pan.
Verta pasakoti apie paties žinomas aferų schemas kitiems ir nemenkinti tokių nusikaltimų aukų. Nes būti patikliam nėra gėda ar nelegalu, o apgaudinėti žmones yra nusikaltimas.