Pinigai egzistuoja jau ne veiną tūkstantmetį, o centriniai bankai atsirado palyginti neseniai – XVIII a. pabaigoje, nacijų formavimosi, pramonės revoliucijos ir esminių pinigų ūkio pokyčių metu. Iki centrinio banko atsiradimo banknotus paprastai leisdavo įvairūs šalies bankai, vykdantys komercinę veiklą. Didžiausia anų amžių problema, susijusi su pinigais, buvo ta, kad tiek bankai, tiek jų į apyvartą leidžiami pinigai pasižymėjo nepakankama apsauga ir nevienodu patikimumu. Kad būtų išvengta panašių nesklandumų, nuspręsta įkurti specialius, išskirtinius įgaliojimus turinčius centrinius bankus.

Kai kuriose valstybėse centriniai bankai, prieš tapdami jais, jau veikė kaip valstybės iždą aptarnavę komerciniai bankai. Jų laipsnišką peraugimą į centrinį banką tvirtino valdžios išleisti įstatymai. Priežastys, dėl kurių konkrečiuose valstybėse buvo jie įsteigti, dažnai skyrėsi, tačiau visos jos atspindi tam tikras centrinio banko funkcijas.

Lietuvos Bankas

1922 m. Lietuvos bankas pradėjo savo veiklą. Respublikos Prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis, vadovavęs bankui iki 1929 m. Vėliau Lietuvos banko valdytojais buvo Vladas Stašinskas, Juozas Tūbelis ir Juozas Paknys.

1990 m. kovo 1 d. įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjusiam veikti bankui vadovavo Bronius Povilaitis, vėliau Valdybos pirmininkais dirbo Vilius Baldišis, Romualdas Visokavičius, Kazys Ratkevičius, Reinoldijus Šarkinas, šiuo metu – Vitas Vasiliauskas (nuo 2011m.).

Šio banko misija – kurti naudą visuomenei. Lietuvos banke dirba aukščiausios kompetencijos tarnautojai su reikiamais finansiniais ir technologiniais ištekliais. Kartu su Europos Centriniu Banku ir kitų euro zonos šalių centriniais bankais priima sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos ir dalyvauja ją įgyvendinant.

Lietuvos banko valdyba, atsižvelgdama į Lietuvos banko misiją, viziją ir remdamasi institucinėmis vertybėmis, nustatė ketverių metų (2017-2020 m.) strategines veiklos kryptis:

1. Tapti kompetencijos centru ekonomikos ir finansų klausimais;
2. Būti finansų sektoriaus partneriu, skatinančiu inovacijas ir tvarų augimą;
3. Kurti konkurencingą ir pažangią mokėjimų rinką Lietuvoje;
4. Plėsti finansinio turto investavimo strategijų taikymą;
5. Tapti vienu iš trijų efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

Atskaitomybė ir skaidrumo politika

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tarp svarbiausių valstybės institucijų nurodytas Lietuvos bankas – centrinis bankas Lietuvos Respublikoje. Jis reguliariai atsiskaito Lietuvos Respublikos Seimui, kuris yra Lietuvos banko steigėjas. Dar šiam bankui būdingas atskaitingumas visuomenei principas, kuris įgyvendinamas veiklos skaidrumu: visuomenei nuolat teikiama objektyvi ir išsami informacija apie banko veiklą, aiškinami ir pagrindžiami sprendimai bei jų motyvai. Veiklos skaidrumą jie pažymi kaip vieną iš esminių šios organizacijos institucinių vertybių.

Laikydamasis Lietuvos banko įstatyme numatyto atskaitomybės reikalavimo, per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Lietuvos bankas pateikia Seimui ir paskelbia viešai Metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada. Šios ataskaitos rengiamos pagal Eurosistemos nariams ECB nustatytus apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimus, o rinkinyje pateikiamas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita yra tokios pat struktūros kaip kitų euro zonos centrinių bankų.

Du kartus per metus Valdybos pirmininkas Seimui teikia pranešimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą. Pranešimai skelbiami ir Lietuvos banko interneto svetainėje.

Lietuvos bankas skelbia metų ataskaitą. Joje pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant finansų rinkos priežiūrą, makroprudencinę politiką ir kitas įstatymų numatytas funkcijas, informuoja apie šalies makroekonominę padėtį – pateikdamas pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose analizę, taip pat įvertina banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Dalyvavimas ES institucijų veikloje

Lietuvos bankas dalyvauja daugiau kaip 150 įvairių komitetų, darbo grupių ir jo pogrupių, kuriuos įsteigė Europos Taryba, Europos Komisija, Europos sisteminės rizikos valdyba, Patariamasis techninis komitetas ir Europos priežiūros institucijos, veikloje.

Ekonomikos ir finansų reikalų taryba yra viena iš 10 ES Tarybos sudėčių, atsakinga už ES politiką šiose trijose pagrindinėse srityse:

1. Ekonominė politika
2. Apmokestinimo klausimai
3. Finansinių paslaugųnreguliavimas.

Ekonomikos ir finansų komitetas – tai politinio lygmens patariamasis ekonomikos ir finasnų reikalų tarybos organas, įsteigtas valstybių narių ekonominės politikos koordinavimui skatinti. Posėdžiai dalyvaujant ir nacionalinių centrinių bankų atstovams vyksta 6 kartus per metus.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos centrinis bankas dalyvauja tarptautinių finansų institucijų veikloje ir plėtoja dvišalį bendradarbiavimą su kitų valstybių finansų institucijomis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – tarptautinė finansų organizacija, įkurta Jungtinių Tautų 1944 m. Breton Vudse, šiuo metu jungia 189 valstybes. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m. Centrinė būstinė yra įsikūrusi Vašingtone, JAV.

Svarbiausias tarptautinio valiutos fondo tikslas – užtikrinti tarptautinės pinigų sistemos stabilumą. Pagrindinės veiklos:

1. Valstybių TVF narių vykdomos ekonominės politikos stebėsena, kurios tikslas – skatinti valstybes įgyvendinti ekonominės politikos ir institucines reformas, prasidedančias prie tvarios ir subalansuotos pasaulio ekonomikos plėtros.
2. Finansinė parama šalims narėms, susidūrusioms su laikinomis mokėjimų balanso problemomis, siekiant užkirsti kelią pasaulinėms krizėms.
3. Techninė pagalba šalių narių instituciniams gebėjimams stiprinti, planuojant ir įgyvendinant efektyvią šalies ekonomikos ir finansų politiką.

TVF finansinį pagrindą sudaro šalių narių kvotų įmokos. Kiekvienai šaliai TVF narei skiriama kvota, išreikšta specialiosiomis skolinimosi teisėmis. Šalies kvota parodo jos santikinį svorį pasaulio ekonomikoje, balansavimo galią ir įtaką priimant sprendimus TVF, pagal kvotą nustatomi šalies finansiniai įsipareigojimai TVF ir galimo skolinimosi iš jo dydis.

Šiuo metu Lietuvos kvota sudaro 0,09 proc. visos TVF kvotos, santykiniai Lietuvos balsai – 0,12 proc. visų TVF balsų.

Europos centrinis bankas

Lietuvos bankas dalyvauja Europos Centrinio Banko – euro zonos šalių centrinių bankų sistemos vadovaujančios institucijos, atsakingos už pinigų politiką, palaikyti kainų stabilumą euro zonoje vidutiniu laikotarpiu.

Kartu su Europos Centriniu Banku ir visų ES valstybių narių centriniais bankais yra sudaryta Europos centrinių bankų sistema (ECBS).

Kartu su euro zonos – eurą įsivedusių šalių – centriniais bankais ir Europos Centriniu Banku yra sudaryta eurosistema. Prisijungdama prie euro zonos, Lietuva kartu prisijungė ir prie bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo. ECB tapo atsakingas už 3 didžiausių Lietuvoje registruotų bankų – AB SEB banko, „Swedbank“, AB, ir AB DNB banko – tiesioginę priežiūrą.

Pagrindinis ECB tikslas – palaikyti kainų stabilumą.

Svarbiausi ECBS uždaviniai:

1. Nustatyti ir įgyvendinti ES pinigų politiką;
2. Atlikti užsienio valiutų operacijas, atitinkančias sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas;
3. Laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas;
4. Skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą.

Veiklos sritys

Pinigų politika.

Kartu su Europos centriniu banku ir kitais euro zonos šalių centriniais bankais siekia pagrindinio bensrosios pinigų politikos tikslo – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Kainų stabilumas suprantamas kaip mažesnė, bet artima 2 proc. dydžiui infliacija vidutiniu laikotarpiu. Stabilios kainos prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo ir gyventojų gerovės kėlimo.

Finansinis stabilumas.

Siekiame prisidėti prie finansų sistemos stabilumo užtikrinimo Lietuvoje, todėl nuolat stebime ir vertiname galimai pažeidžiamas sistemos vietas, taip pat imamės priemonių joms užkardyti. Siekiant šio tikslo, atlieka visapusišką finansų sistemos analizę, aktyviai reaguoja į finansų sistemai kylančias grėsmes, t.y. vykdo makroprudencinę politiką.

Mokėjimai

Mokėjimai – tai šalies ekonomikos ir finansų sistemos „kraujotaka“, pradedanti gyventojams, įmonėms ir viešajam sektoriui sklandžiai tarpusavyje atsiskaitysi. Per metus mokėjimo sistemose įvykdoma šimtai milijonų operacijų, kurių bendra vertė kelis kartus didesnė už šalies BVP. Bankas užtikrina patvarų, veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas. Skatina mažmeninių mokėjimų, kuriais naudojasi šalies gyventojai ir įmonės, rinkos konkurencingumą ir pažangą.

2pav. Mokėjimai Lietuvoje

Ekonomikos analizė ir prognozė.

Keturis kartus per metus įvertinę ekonomikos raidos perspektyvas skelbia BVP, infliacijos, darbo užmokesčio, nedarbo lygio ir kitų svarbiausių ekonominių rodiklių prognozes.

Tyrimai.

Būdamas Kompetencijos centru ekonomikos ir finansų rinkų klausimais, Lietuvos bankas siekia sustiprinti tiriamąją veiklą, vykdomą įvairiuose Lietuvos banko struktūriniuose padaliniuose. Atliekamų tyrimų rezultatai padeda priimti pinigų ir kitus ekonominės politikos sprendimus, plėtoti ekonomikos mokslą. Juos skelbiant pasaulyje pripažintuose mokslo leidiniuose, prisidedama prie Lietuvos banko įtakos ir reputacijos tarptautinėje erdvėje stiprinimo.

Grynieji pinigai.

• Rūpinasi šaliai reikiamų eurų banknotų gamyba ir eurų monetų kaldinimu.
• Užtikrina sklandžią grynųjų pinigų apyvartą Lietuvoje.
• Atlieka eurų banknotų ir monetų tikrumo tyrimus, t.y. nustato, ar pinigai yra tikri, ar padirbti.
• Atlieka sugadintų eurų banknotų ir monetų mokumo ekspertizes bei tikrumo tyrimus.
• Prižiūri šalyje veikiančių grynųjų pinigų tvarkytojų veiklą.
• Prisideda kuriant eurus.

Lietuvos finansinio turto valdymas.

Bankas valdo 5,8 mlrd. Eur vertės finansinį turtą ir 5,8 t aukso. Finansinio turto paskirtis yra užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas vykdyti pinigų politiką, užtikrinti Lietuvos banko finansinį nepriklausomumą ir sudaryti prielaidas šaliai lengviau atlaikyti ekonominius bei finansinius sukrėtimus ir kitas ypatingas aplinkybes.

Ekonominis ir finansinis švietimas.

Finansų ir ekonomikos žinios padeda kiekvienam iš mūsų priimti svarbius asmeninių finansų valdymo sprendimus: imant būsto paskolą, apdraudžiant savo gyvybę ar turtą, taupant pensijai ir kitais atvejais. Todėl kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo jo amžiaus, gyvenamosios vietos ar vykdomos veiklos, svarbu išmanyti ekonomiką ir finansus.

Bankas siekia gerinti bendrą visuomenės supratimą apie vykstančius ekonominius procesus ir padėti gyventojams ugdyti įgūdžius, susijusius su tinkamu rizikos įvertinimu, finansinių paslaugų ir produktų pasirinkimu. Be to, ekonomikos ir finansų supratimas prisideda prie visos finansų sistemos stabilumo, racionalesnių vartotojų lūkesčių ir ilgesio.

• Inicijuoja ir vykdo edukacinius projektus;
• Rengia informacinius-mokomuosius seminarus ir paskaitas tiek ekonominio, tiek finansinio raštingumo klausimais ir t.t.;
• Rengia ir platina šviečiamojo pobūdžio leidinius įvairioms tikslinėms grupėms;
• Leidžia knygas;
• Bendradarbiauja rengiant mokomuosius vadovėlius;
• Aktyviai dalyvauja viešose diskusijose gyventojams aktualiais klausimais.

Organizacinė struktūra

Pagrindinėms centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuotos ir dirba 3 tarnybos – Bankininkystės, Ekonomikos ir finansinio stabilumo bei Priežiūros, jos sudarytos iš jose veikiančių departamentų, ir mažesni padaliniai – savarankiški departamentai su skyriais ir savarankiški skyriai.

Centrinė banko būstinė yra Vilniaus centre, banko padaliniai įsikūrę Vilniuje, Žirmūnų g., ir Kaune, Maironio g.. Organizacijoje dirba apie 600 žmonių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Jo steigėjas yra Lietuvos Respublikos Semas. Jam Lietuvos bankas atsiskaito apie savo veiklą.

Lietuvos bankui vadovauja Lietuvos banko valdyba. Valdybą sudaro Lietuvos banko valdybos pirmininkas, du jo pavaduotojai ir du valdybos nariai.

Valdybos pirmininką Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijų skaičius neribotas. Kitus Valdybos narius ne daugiau kaip dviem kadencijoms skiria Respublikos Prezidentas. Jų kadencijos trukmė nustatyta šešeri metai.

Šiuo metu Valdyboje dirba Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, Valdybos nariai Tomas Garbaravičius ir Marius Jurgilas.

Įgyvendindami tikslus, atlikdami savo funkcijas ir vykdydami tam reikalingą veiklą, Lietuvos banko valdybos nariai, kaip ir kiti šios organizacijos tarnautojai, vadovaujasi Lietuvos banko įstatyme įtvirtintu nepriklausomumo principu. Įstatyme nurodyta, kad šalies Vyriausybė ir valstybės institucijos privalo gerbti Lietuvos banko nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtaką Lietuvos bankui ir Lietuvos banko tarnautojams, kai jie vykdo savo pareigas. Jie turi nepriimti nurodymų iš Europos Sąjungos institucijų ir kitų šalių vyriausybių.

Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos banko valdybai suteikė įgaliojimus priimti visus svarbiausius sprendimus dėl šalies centrinio banko veiklos. Valdyba atlieka tokias funkcijas:

• Nustato tyrimų užsienio atsargų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis principus ir tvarką;
• Nustato makroprudencinės politikos priemones, reikalingas šalies finansiniam tvarumui užtikrinti;
• Nustato finansų rinkos priežiūros politiką;
• Lietuvos bankui išaiškinus prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų, taiko jiems poveikio priemones, duoda nurodymus, įpareigojimus, nustato draudimus ir taiko kitas privalomas vykdyti priemones;
• Prireikus priima sprendimus dėl finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
• Išduoda licencijas ir kitokių formų leidimus veikti finansų rinkoje, prireikus juos sustabdo ar atšaukia galiojimą;
• Sprendžia banknotų ir monetų išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir kitus su tuo susijusius grynųjų pinigų apyvartos klausimais.

Visos Lietuvos banko valdybos teisės ir pareigos nustatytos Lietuvos banko įstatyme.

Valdybos posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, ir juose priimami nutarimai svarstytais klausimais.

Valdybos narių kuruojamos sritys

Šalies centriniam bankui vadovaujančios Valdybos nariai kuruoja tam tikras Lietuvos banko vykdomas funkcijas ir veiklos sritis.

• Valdybos pirmininkas kuruoja organizacinio valdymo sritį.
• Valdybos pirmininko pavaduotojas kuruoja ekonomikos sritį ir ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Ekonomikos ir Statistikos departamentus.
• Valdybos narys M. Jurgilas atsakingas už bankininkystės, tyrimų ir grynųjų pinigų sritis.
• Valdybos narys T. Garbaravičius kuruoja bankininkystės bei ekonomikos ir finansinio stabilumo sritis.

4pav. Lietuvos banko valdybos sudėtis

Lietuvos banko struktūriniai padaliniai

Tarnybos

Priežiūros tarnyba – prižiūri, ar finansų rinkos dalyviai vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus bei tarptautinius rekomenduojamus saugios ir patikimos veiklos standartus. Taip pat nagrinėja vartotojų ir prižiūrimų įstaigų tarpusavio ginčus bei teikia rekomendacijas, kaip, Lietuvos banko nuomuone, turėtų būti išspręsti konkretus ginčas tarp vartotojo ir finansų įstaigos.

Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba – vykdo ekonomikos procesų stebėseną ir prognozavimą bei finansinio stabilumo analizę ir politiką, finansų rinkos infrastruktūros patvaraus ir veiksmingo veikimo skatinimą; renka, tikrina, sudaro, skelbia bei teikia vartotojams statistinę informaciją.

Bankininkysrės tarnyba – įgyvendina Eurosistemos pinigų politiką, valdo Lietuvos banko finansinį turtą, vykdo indėlininkų, kredito įstaigų ir Lietuvos banko mokėjimus bei atsiskaitymus, administruoja mokėjimų sistemas LITAS-MMS ir TARGET2-LIETUVOS BANKAS.

Grynųjų pinigų tarnyba – formuoja šalies grynųjų pinigų administravimo politiką ir atsakinga už jos įgyvendinimą, tvarko šalies grynųjų pinigų atsargų apskaitą, saugoja ir kontroliuoja jas, organizuoja jų papildymą estetiškos išvaizdos ir pakankamai gerai apsaugotais nuo padirbinėjimo banknotais bei monetomis, reguliuoja grynųjų pinigų kokybę apyvartoje, tiria pinigų mokumą bei jų tikrumą.

Organizacijos tarnyba – įgyvendina apskaitos, planavimo ir atskaitomybės, informacinių technologijų, pastatų ir patalpų valdymo bei priežiūros, bendrųjų administracinių, viešųjų pirkimų bei rizikos valdymo procesų koordinavimą.

Departamentai

Tarptautinių ryšių departamentas – užtikrina Lietuvos banko dalyvavimą Europos centrinių bankų sistemoje bei Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesuose ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų organizacijomis.

Komunikaijos departamentas – teikia informaciją visuomenei ir žiniasklaidai apie Lietuvos banko veiklą.

Saugos departamentas – užtikrina kompleksinę Lietuvos banko turto, saugomų vertybių, darbuotojų ir informacijos apsaugą.

Savarankiški skyriai

Teisės skyrius – teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir įgyvendinti Lietuvos banko funkcijas ir teises.

Personalo skyrius – įgyvendina Lietuvos banko personalo ir organizacijos valdymo politiką, koordinuoja strateginį veilos planavmą banke.

Vidaus audito skyrius – audituoja visą banko veiklą rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir vidaus kontrolės sistemos efektyvumo.

Dabartinė Lietuvos centrinio banko veikla Europos centrinių bankų sistemoje ir perspektyvos

Vienas svarbiausių Lietuvos banko Europos centrinių bankų sistemoje veiklų perspektyvų atžvilgiu – euro įsivedimas. Norint įsivesti eurą, šalis turi įvykdyti visus Mastrichto kriterijus, kurie pateikiami lentelėje.

Norint įvertinti euro įsivedimo perspektyvas pirmiausia reikia išnagrinėti dabartinių bei ankstesnių metų Lietuvos rodiklius siekiant įvykdyti šiuos kriterijus.

Išvados

Lietuvos banko bendradarbiavimas su Europos centriniu banku prasidėjo 2004 m. Minėtais metais didžiausias dėmesys buvo skiriamas euro įsivedimui ir su juo susijusių sąlygų įgyvendinimui.

Lietuvos bankas būdamas dalimi ECBS derina savo veiklą, atsižvelgdamas į minėtą sistemą. Turima omenyje bazinių palūkanų, privalomųjų atsargų normų derinimas.

Lietuvos banko atstovai nuo 2004 m. dalyvauja ECB komitetų veikloje, turi balso ir nuomonės teisę, prisideda prie naujų projektų kūrimo.