2019 m. padvigubėjo bandymų sukčiauti skaičius

Nepaisant nuolatinio švietimo apie sukčių metodus, kurių tikslas yra išvilioti pinigų, sėkmingų sukčiavimo atvejų skaičius vis dėlto išlieka didelis. Palyginti su praėjusiais metais, 2019 m. „Citadele“ banko ekspertai pastebėjo dvigubai išaugusį sukčių kampanijų skaičių. O šių metų pradžioje keli Baltijos šalių gyventojai gavo „Citadele“ banko vardu išsiųstą SMS žinutę su apgaulinga nuoroda.

„Praėjusieji metai nebuvo patys ramiausi, nes mes nuolat patirdavome sukčiavimo kampanijų išpuolius. Nerimą kelia tai, kad daugeliu atvejų sukčiai nieko nebūtų galėję padaryti be paties kliento veiksmų. Priežastys yra įvairios – paprastas neatsargumas, nežinojimas arba, deja, labai dažnai – patiklumas. Todėl reikia atsiminti auksinę taisyklę: jeigu koks nors pasiūlymas sutaupyti ar užsidirbti atrodo pernelyg geras, greičiausiai už jo slepiasi kažkas, kas nori išvilioti iš jūsų pinigų“, – pabrėžia Kaspars Briška, „Citadele“ banko Informacinių technologijų saugumo skyriaus vadovas.

Labiausiai paplitusios sukčiavimo rūšys nesikeičia

Šiuo metu labiausiai paplitusios sukčiavimo rūšys yra investicinis sukčiavimas, kai asmuo įkalbinamas investuoti į unikalią ir nepasikartosiančią galimybę, ir vadinamasis duomenų vogimas (angl. phishing) – sukčiavimo metodas, kai sukuriamos netikros interneto svetainės, kuriose klientas įveda savo asmeninius interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis.

„Iki šiol visi sukčiavimai, susiję su investicijomis, atitinka schemą, kai klientui skambinama telefonu dėl „geriausio šimtmečio pasiūlymo“ investuoti ir uždirbti. Siūlytojas dažniausiai kalba tik rusiškai arba angliškai. Telefonų numeriai, kuriais skambinama, pasirenkami atsitiktinai arba paimami iš kokios nors neteisėtai gautos duomenų bazės. Šių sukčių aukomis dažnai tampa vyresniojo amžiaus žmonės, ir yra buvę atvejų, kai klientai netgi nori paimti paskolą iš banko, kad pasinaudotų šia galimybe uždirbti.

Antrasis dažniausiai paplitęs būdas: klientas įveda savo duomenis netikrose svetainėse, o tada sukčiai duomenis gali panaudoti pirkdami, pervesdami pinigus iš kliento banko sąskaitos ir pan.

Tipiškos sukčių priemonės yra netikros internetinės parduotuvės arba netikros nuorodos tikrose internetinėse parduotuvėse, taip pat SMS žinutės ir el. laiškai, kurie siunčiami tarsi banko vardu, raginant paspausti nuorodą, skirtą, pavyzdžiui, pranešimui peržiūrėti, gaunamam mokėjimui patikrinti, banko prieigos informacijai pakeisti ir pan. Sukčiai yra labai kūrybingi ir kasdien sugalvoja vis naujų būdų, kaip gauti klientų asmeninius duomenis“, – aiškina Briška.

Saugumo patarimai

Norėdami apsisaugoti nuo sukčių, turite užduoti sau kelis kontrolinius klausimus tiek pirkdami internetu, tiek atlikdami kitas finansines operacijas.

  • Mokant už pirkinius internetinėse parduotuvėse ar lankantis interneto banko svetainėje, būtina įsitikinti, kad naršyklėje rodomas tikrasis adresas. Dažnai sukčiai sukuria beveik identišką interneto banko svetainės puslapį, tačiau adresas naršyklėje skirsis nuo tikrojo adreso, pavyzdžiui, citadele.lv.
  • Gavę SMS žinutę ar el. laišką iš bet kurio paslaugų teikėjo, įsitikinkite, kad naudojamos nuorodos nėra suklastotos, ir jokiu būdu neatidarykite nuorodos, jeigu kyla abejonių dėl pranešimo autentiškumo. Patartina pasitikrinti informaciją paslaugų teikėjo svetainėje arba paskambinti svetainėje nurodytu informaciniu telefonu. Primename, kad bankas niekada nesiunčia SMS žinutės ar el. laiško su raginimu įvesti savo informaciją.
  • Įsitikinkite, kad internetinė parduotuvė nėra sukurta sukčių. Vienas iš labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų – sukurti internetinės parduotuvės svetainę ir siūlyti prekes labai patraukliomis kainomis. Patariame visada patikrinti, ar tokia internetinė parduotuvė tikrai egzistuoja. Tai padaryti galima keliais būdais: paieškojus internete atsiliepimų, patikrinus įmonės registracijos numerį, kritiškai įvertinus apie įmonę pateiktą informaciją ir kt.
  • Pasinaudokite mobiliosios programėlės privalumais. Pirmiausiai patariame įjungti pranešimus apie visas ekrane iš karto rodomas mokėjimo kortelės operacijas, kad būtų galima sekti visus mokėjimus, antra, pažymėti, kuriame pasaulio regione leidžiama atsiskaityti su šia kortele („Citadele“ mobiliojoje programėlėje galima nustatyti Baltijos šalis, Europą arba pasaulį). Trečia, raginame išjungti galimybę naudotis kortele perkant internetu, kai to nereikia, ir galiausiai – laikinai užblokuoti kortelę arba išimti grynuosius pinigus, jei yra būtina arba kyla įtarimų dėl piktavališko mokėjimo kortelės naudojimo ne pačių inicijuotiems sandėriams.

„Technologinė plėtra taip pat reiškia finansinių IT saugumo sprendimų tobulinimą, tačiau jie negali mūsų apsaugoti, jei patys atiduodame savo duomenis į sukčių rankas. Raginu visada atsiminti, kad bet kas internete gali apsimesti bet kuo, ir kad mes patys privalome kritiškai įvertinti informaciją“, – pabrėžia „Citadele“ banko Informacinių technologijų saugumo skyriaus vadovas.



Parašykite komentarą