63 % Z kartos atstovų pasitiki „ekspertų“ patarimais socialiniuose tinkluose

Naujas Australijos vertybinių popierių ir investicijų komisijos (toliau – Komisija) tyrimas rodo, kad maždaug kas ketvirtas 18–28 metų australas (23 %), priklausantis Z kartai, turi kriptovaliutų. Beveik du trečdaliai Z kartos respondentų (63 %) socialinius tinklus naudoja kaip pagrindinį finansinės informacijos šaltinį. 30 % kreipiasi į „YouTube“, o 18 % naudoja dirbtinio intelekto platformas investiciniams sprendimams priimti. Daugiau nei pusė vienaip ar kitaip pasitiki finansų ekspertais.

Komisiją neramina ne tiek jaunimo susidomėjimas investavimu, kiek tai, kad šią informaciją teikiančios platformos labiau orientuojasi į auditorijos pritraukimą, o ne į turinio tikslumą. Algoritmai skatina turinį, kuris renka paspaudimus ir emocines reakcijas, o ne techniškai pagrįstą informaciją.

66 % Z kartos atstovų renkasi trumpalaikes ar spekuliacines strategijas, neatlikdami išsamios analizės. Beveik 30 % prekiauja remdamiesi socialiniuose tinkluose pateikiamomis rekomendacijomis. Kas ketvirtas bando atrasti „pump“ potencialą turinčias kriptovaliutas, dažniausiai rinkdamasis naujausias. 15 % teigia investuojantys tiesiog dėl rizikos.

Beveik trys ketvirtadaliai Z kartos (72 %) socialiniuose tinkluose yra matę kriptovaliutų reklamas, o du iš penkių gavo tiesioginius pasiūlymus padėti investuoti. Kaip pažymi Komisijos komisaras Alanas Kirklandas, tai, ką jie mato socialiniuose tinkluose, dažniausiai formuoja algoritmai, skirti didinti paspaudimų ir peržiūrų skaičių, o ne pateikti tikslią informaciją, todėl kyla reali pinigų praradimo rizika.