XXI amžiuje pastebimai išpopuliarėjus technologijoms, pagerėjo žmonių gerbūvio sąlygos: pagreitėjo susisiekimas, informacijos apdorojimas, darbo našumas, darbo spartumas,  suklestėjo ekonomika – paspartėjo gyvenimas. Pagreitėjus gyvenimui žmonės pradėjo sparčiai tobulėti. Įvairios technologijos, įvairūs greičiai. Naujesnė technologija – didesnis greitis, didesni pinigai, daugiau sutaupyto laiko tobulėjimui. Kaip įgyti naująją technologiją greičiau už kitus, palengvinti gyvenimą? Ką daryti kad gyvenimas būtų saugesnis ir prasmingesnis? Ši priežastis lemia daugelio žmonių, juridinių asmenų skolinimąsi. Žmonės naudojasi kreditais tam kad gautu „greitųjų pinigų“ ir galėtų dar sparčiau tobulėti. Šiame darbe mes apžvelgsime skolinimosi būdą – kreditą. Suteiksime informacijos apie jo esmę, jo naudą ir galimą žalą.

1 . KREDITŲ GAVĖJŲ ANALIZĖ, KREDITO ESMĖ

Vartojimo kredito esmė ir taikymo sfera yra tai, kad jis yra skirtas vartojimo poreikiams tenkinti – kreditas, gali būti skirtas sumokėti už gydymą arba mokslus, išvykti atostogų ar reikalingam pirkimui. Tai greitas ir paprastas pinigų skolinimosi būdas, kai tenkinami įvairūs savo ir savo šeimos poreikiai, gaunant reikiamą pinigų sumą ar pačią prekę ar paslaugą, už kurią klientas moka tam tikrą mokestį, t.y. palūkanas, įvairius (pvz. sandorio sudarymo, administravimo ir pan.) mokesčius [2].

Vartojimo kredito gavėjas gali būti tik fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienio pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, turintis laikiną arba nuolatinį migracijos tarnybos leidimą ir gaunantis nuolatines pajamas. Tačiau banke pripažįstami tik tie laikini migracijos tarnybos leidimai, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis už prašomos paskolos terminą [2]. Kai kuriose finansų įstaigose šis dokumentas yra netgi netinkamas ir jį pateikus klientui nėra suteikiamas kreditas. Būtina vartojimo kredito gavimo sąlyga yra, kad kredito gavėjas turėtų nuolatines oficialias pajamas [3].

Vartojimo paskolos išduodamos privatiems asmenims ir paprastai yra naudojamos:

• vartojimo reikmėms (automobiliui, baldams ir kt.) įsigyti;

• namams, butams remontuoti;

• mokymo išlaidoms padengti;

• gydymo išlaidoms padengti;

• mokesčiams sumokėti;

• atostogoms;

• kitoms asmeninėms išlaidoms padengti.

Tarp populiariausių išperkamąja nuoma įsigyjamų prekių šiuo metu išlieka buitinė technika, vaizdo ir garso aparatūra, baldai ir kompiuterinė technika.

Imdami vartojimo kreditus grynaisiais pinigais ar pervedant į banko sąskaitą, žmonės šiuo metu iš vartojamąjį kreditą teikiančių įstaigų vidutiniškai skolinasi apie 1600 litų. Prekių pirkimui išsimokėtinai imama suma vidutiniškai siekia 1400 litų. Tuo tarpu iš greitųjų kreditų bendrovių klientai vidutiniškai skolinasi 420 – 480 litų [3].

Pablogėjus Lietuvos ekonominei situacijai, didelei daliai žmonių netekus darbo, aktuali problema tapo ir blogų paskolų klausimas. Duomenys, kad greitojo vartojimo kredito laiku negali grąžinti kas penktas, nėra džiuginantys. Tačiau problema yra ne tik patys greitieji vartojimo kreditai, o ir tai, kad laiku kreditų negrąžinantys vartotojai nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir finansinių įsipareigojimų sutartis pasirašo lengvabūdiškai, gerai neįvertindami savo finansinių galimybių bei galimos rizikos.

Taip pat nemažai klientų tampa rinkodaros akcijų aukomis, piktnaudžiauja vartotojų pasitikėjimu, jų nesugebėjimu realiai įvertinti savo galimybių skolintis ir pažeidžia atsakingo skolinimo principus. Suviliotas akcijų ir nusprendęs skolintis vartotojas išties gali pakliūti į nesaikingo skolinimosi spąstus. Mažesnę sumą ir dar be palūkanų, jis gal ir bus pajėgus grąžinti laiku. Bet didesnė suma kartu su palūkanomis jam gali tapti per sunkia finansine našta, nes vartotojas bus nepasiruošęs įvertinti savo skolinimosi galimybių. Todėl toks vartotojų skatinimas skolintis kuo dažniau ir kuo daugiau, nemokant jokių palūkanų ir mokesčių pirmas dienas ar visą laikotarpį, neatitinka atsakingo kreditavimo principų.

Visgi nusprendus imti vartojimo kreditą, naudojantis tokiomis akcijomis, LVKA pataria labai tiksliai išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis bus teikiama paskola, kokie reikalavimai ir įsipareigojimai numatyti, ar nereikės mokėti papildomų mokesčių. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į delspinigius, kurie taikomi už laiku negrąžintą kreditą, kitas išlaidas, kurias kredito davėjas gali pareikalauti padengti (pvz., išlaidas, susijusias su sutarties netesybomis ar skolos išieškojimu, kompensacijas už pašto išlaidas) [2].

Taip pat, kai kurių klientų daroma didelė klaida yra naujo kredito įsigijimas esamam kreditui ar įsiskolinimams padengti. Tokiu atveju klientai, neįvertinę savo galimybių ir padidėjusios rizikos gali įsisukti į skolinimosi ratą.

Ekonominė krizė Lietuvoje paskatino įstatymų leidėjus atsigręžti į finansinių sunkumų turinčius skolininkus ir parengti mechanizmą, apsaugantį nemokius fizinius asmenis nuo nuskurdimo. Dabartinis teisinis reguliavimas nesudaro galimybės fiziniams asmenims skelbti bankrotą, tačiau dėl naujojo instituto įtvirtinimo žengtas svarbus žingsnis: balandžio 6 d. Vyriausybė patvirtino fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepciją, kurioje nurodyta, jog specialiu įstatymu bus siekiama nustatyti fizinių asmenų mokumo atkūrimo principus, kurie sudarytų sąlygas fiziniams asmenims (įskaitant ūkininkus ir kitus fizinius asmenis, kurie verčiasi ūkine komercine veikla), iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, pagal išgales patenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus protingam terminui, būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo pagal nustatytas sąlygas.

Įmonė Creditor.lt atlikusi viešą apklausą pateikė išvadas, kad net daugiau nei 80% respondentų šiai dienai mieliau rinktųsi skolinimąsi internetu ar trumpąja žinute negu stovėjimą eilėje prie langelio. Dar įdomiau tai, kad didžioji dalis besiskolinančiųjų yra didmiesčių gyventojai ir turintys aukštąjį išsilavinimą. Gauti rezultatai atspindi besikeičiančius visuomenės įpročius ir vis labiau įsigalėsiančias rinkos naujoves, tokias kaip kreditai internetu ar trumpąja žinute. Manoma, kad galbūt tai yra ir pirmosios, naujai besiformuojančios, sąmoningos vartotojų kartos užuomazgos.

Vartojamąjį kreditą teikiančios finansų įstaigos tikisi, kad atsigaunant šalies ekonomikai, pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų poreikis didės. Nes pablogėjus ekonominei situacijai ir sumažėjus gyventojų pajamoms, žmonės rečiau naudojasi vartojimo kreditų paslaugomis, atsargiau vertindami savo galimybes grąžinti pasiskolintus pinigus. Tačiau vartojimo kreditų poreikis išlieka: sunkmečiu atsiskaityti už prekę dalimis lengviau nei sumokėti iškart visą sumą.

1.1 Greitieji kreditai ir jų statistika

Šiais laikais išaugus vartotojų poreikiui skolintis, greta vartojimo kreditus teikiančių finansų įstaigų ir bankų vis daugiau atsiranda greituosius kreditus siūlančių bendrovių. Paprastam vartotojui yra sunku pastebėti skirtumus tarp greitųjų kreditų ir vartojimo kreditų. Pastaruoju metu bankų ir greitųjų paskolų bendrovių (GPB) veikla tam tikrose srityse vis glaudžiau siejasi, nes šios bendrovės plečia savo paslaugas  (pvz., didina paskolos sumą ir terminus), o kai kurios kredito įstaigos spartina ir lengvina kreditų išdavimo procedūras. Kai kurios licencijuotos kredito ar finansų institucijos aktyviai veržiasi į šią verslo sritį. GPB ir kredito įstaigų teikiamų kreditavimo paslaugų skirtumus net ir patyrusiam vartotojui kartais nėra paprasta atrasti ir suprasti.

Yra viena itin jautri sritis, į kurią netiesiogiai sparčiai skverbiasi greitųjų kreditų bendrovės. Tai bankininkystės reikšmė ir vieta visuomenėje. Bankų verslas yra paremtas pasitikėjimu. Tai kad GPB pavadinimų šaknyse dažniausiai sutinkami tokie dariniai kaip „bank“ ar „kredit“ rodo, kad jos aktyviai pretenduoja naudotis tradicinių kredito įstaigų pasitikėjimo kapitalu. Tam tikrais aspektais agresyvi ir gan specifinė veikla neprideda pasitikėjimo ir bankais. Tenka pripažinti, kad apie šių bendrovių veiklą yra nedaug informacijos, bet galima teigti, kad:

1. greitųjų kreditų bendrovių jau yra daugiau nei komercinių bankų;

2. šių paslaugų apimtys auga labai sparčiai;

3. greitųjų kreditų bendrovės skolindamos naudoja palyginti paprastas asmens identifikavimo ir rizikos vertinimo procedūras, todėl susidaro prielaidos sukčiavimui;

4. greitųjų kreditų bendrovės skolindamos remiasi nuostata, jog įsipareigojimo išieškojimas gali būti nukreiptas į būsimas pajamas ar turimą turtą;

5. skolinimo kaštai yra labai dideli (dažnai ekonomiškai nepagrįsti), t.y. bandoma pasinaudoti situacija, kad dėl finansinio išsilavinimo stokos dalis žmonių neįvertina rizikos ir nesigilina į pasekmes, kurios gali kilti dėl nereikšmingo sutarties sąlygų pažeidimo;

6. nėra jokios patikimos statistinės informacijos apie greituosius kreditus;

7. kai kuriose šalyse greitųjų paskolų verslas auga taip smarkiai, jog tai tampa labai rimta socialine problema;

8. krizių ir ekonominių sunkumų laikotarpiu tokių paslaugų paklausa labai padidėja;

9. spaudoje yra pasirodę faktų, kad net kai kurie verslininkai bando naudotis tokiomis paslaugomis, kad įvykdytų savo įsipareigojimus kreditoriams.

Tačiau nėra žinoma, kokia yra greitųjų kreditų reikšmė šalies ūkiui, kokią naudą ar žalą atneš greitieji kreditai. Antra, neaišku, kaip jie gali paveikti kredito rinkos raidą. Galiausia, nėra aišku, kokiu mastu tai turėtų būti laisvos rinkos principu teikiama paslauga, kaip akivaizdžios tos rinkos ydos ir kokiais būdais turėtų būti viešojo sektorius koreguojamos.

Trumpalaikis greitųjų paskolų poveikis kreditavimo rinkai yra neabejotinai teigiamas. Greitųjų kreditų įstaigos padidina visuminę kredito pasiūlą ir teikia ją tam tikro segmento klientams. Visų pirma, tiems, kuriems pinigų reikia labai greitai dėl įvairių netikėtų aplinkybių.  Tokiu būdų klientas gauna siekiamą naudą, sumokami tam tikri mokesčiai valstybei.

Kredito naudojimas išplečia  jo paklausą ir pasiūlą. Yra tenkinamas tam tikrų klientų poreikis tokio tipo paslaugoms. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, dėl gana brangių kreditų, o kartais vergiškų sąlygų tam tikra visuomenės dalis tampa priklausoma nuo greitai prieinamų pinigų. Atsiranda tam tikra priklausomybės rūšis. Tai ypač pavojinga, jeigu šis naujasis poreikis  yra lydimas kitų, pvz., polinkiu vartoti alkoholį ar žaisti azartinius žaidimus.  Priklausomumas nuo kredito ir pernelyg didelis įsiskolinimas tampa socialine problema.  Jis paveikia ir kitus šeimos narius, sutuoktinius, kurie net ir nežinodami tampa atsakingais už sutuoktinio sprendimus per bendrai valdomą turtą. Ilgalaikėje perspektyvoje visą tai negali neatsiliepti, taip vadinamos, finansinės atskirties didėjimui visuomenėje. Tokia raida toliau mažina galimybes racionaliai ir ekonomiškai naudingai naudotis kreditavimo paslaugomis ir tokiu būdu didinti asmeninę gerovę [9].

Labai svarbus žingsnis yra greitųjų kreditų bendrovių asociacijos susikūrimas – Greitųjų vartojimo kreditų asociacija (GVKA). Tai trumpalaikes paskolas (iki 2000 litų) SMS, telefonu ar internetu teikiančių įmonių susivienijimas. Asociacija, rinkdama ir skleisdama statistiką bei pateikdama kuo daugiau apibendrintos informacijos visuomenei, galėtų prasklaidyti nežinojimo šydą. Pagal internetiniame puslapyje asociacijos pateiktą informaciją, pagrindinis asociacijos tikslas – veiklos standartizavimas, siekiant kurti abipusiai naudingus santykius tarp vartotojo ir greituosius kreditus teikiančios įmonės. Didelį dėmesį GVKA skiria asmens duomenų apsaugai, vartotojų teisėms, tinkamam ir profesionaliam verslo ir klientų mokumo rizikos valdymui, siekia užtikrinti, kad žmonės būtų pajėgūs įgyvendinti savo įsipareigojimus.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad, nepaisant teigiamų GPB veiksnių ir atliekamo vaidmens, beatodairiškas greitųjų  kreditų piršimas menkina bankininkystės reputaciją, mažina potencialų atsakingai besinaudojančių paslaugomis klientų ratą, mažina kredito teigiamą poveikį visuomenės gerovei ir sukelia rimtas socialines problemas. Per didelis kreditavimo paslaugų piršimas, kaip rodo daugelio pasaulio šalių patirtis, neturėtų būti prioritetinis valstybės uždavinys.

1.2. Kredito davėjų ir jų siūlomų sąlygų analizė

Kredito davėjas – juridinis asmuo, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Lietuvoje, kaip minėta, šia veikla užsiima daug įstaigų: bankai, bankų dukterinės įmonės, teikiančios lizingo paslaugas, finansų įstaigos, kredito unijos bei greitųjų kreditų bendrovės. Kiekviena ši grupė skiriasi ne tik teikiamomis specifinėmis paslaugomis, bet ir tų pačių paslaugų suteikimo sąlygomis, reikalavimais. Pavyzdžiui, analizuojant vartojimo kreditus teikiančias įstaigas yra išskiriama, kad bankai teikia didesnių sumų vartojamuosius kreditus ir ilgesniam laikotarpiui nei kitos įstaigos, o būtent greitųjų kreditų įmonės teikia tik nedideles sumas trumpam laikotarpiui už didelius mokesčius neįvertindamos visos galimos kredito grąžinimo rizikos. Ketindami skolintis pinigų, norėtume žinoti, kiek ta paskola mums kainuos, ar ji atitiks mūsų išgales, o vėliau galima pasiieškoti patogiausių kredito teikimo sąlygų. Įvairūs skolintojai teikia kreditus skirtingomis sąlygomis, taigi prieš ką nors pasirenkant būtina jomis pasidomėti. Ir skolintojas turi informuoti apie visus finansų kaštus.

Lizingas – tai finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Išperkamoji nuoma tai yra vartojimo kredito forma, kai klientas iš karto gauna prekę išsimokėtinai, o ne pinigų sumą ir už ją moka dalimis. Taip pat, dabar kai kurios lizingo bendrovės, pvz. Ūkio banko lizingas bei Snoro lizingas, pradėjo klientams teikti vartojamuosius kreditus pavedimu į kliento nurodytą sąskaitą ir grynais. Šioje darbo dalyje aptariami šių lizingo bendrovių siūlomos sąlygos bei reikalavimai kreipiantis dėl vartojamojo kredito. Kitame poskyryje bus aptarti lizingo bendrovių veiklos rezultatai [9].

Tad apžvelgus Lietuvos kredito įstaigų teikiamą informaciją apie tai, kokie yra keliami reikalavimai bei kokiomis sąlygomis suteikiamas vartojamasis kreditas, galima daryti išvadą, kad stengiamasi didžiąją dalį informacijos pateikti tik klientui kreipiantis į konkrečią įstaigą. Dauguma įstaigų savo internetiniuose puslapiuose pateikia skaičiuokles, kuriomis galima preliminariai paskaičiuoti, kokią vartojamojo kredito sumą galėtų gauti klientas ir kiek reikėtų mokėti. Tačiau dauguma jų neteikia informacijos apie tai, kokią dalį sudaro grąžinamo vartojamojo kredito dalis, kokios palūkanos ir pan. Taip pat, galima pastebėti, kad bankai teikia didesnių sumų kreditus ir ilgesniam laikotarpiui, bet dėl to iš kliento reikalauja įvairių pažymų ir kredito suteikimo procesas yra ilgesnis. Kreipiantis į kitas finansų įstaigas suteikimo procedūra yra daug paprastesnė, tačiau čia klientui gali būti pasiūloma mažesnė vartojamojo kredito suma, trumpesniam laikotarpiui bei už didesnes palūkanas bei mokesčius. Tačiau šie esminiai skirtumai pastaruoju metu mažėja

2. KREDITAI, TEIGIAMI ASPEKTAI

Kreditas atspindi piniginius santykius, susijusius su įmonių, organizacijų ir gyventojų laisvų lėšų kaupimu ir teikimu grąžintumo sąlygomis. Kreditas apima piniginius santykius, kuriems esant laisvi įmonių, įstaigų, organizacijų finansiniai ištekliai, laisvi valstybinio biudžeto ištekliai, draudimo organų ištekliai, gyventojų santaupos dažniausiai kaupiamos kreditinėse įstaigose ir teikiamos juridinėms bei fiziniams asmenims savalaikio grąžintumo sąlygomis ir taikant palūkanų procentus. Kadangi kreditas grąžinamas su procentiniais pinigais ir terminuotai, tai galima kredituoti tik laikinus poreikius. Laikinas laisvų lėšų kaupimas, jų paskirstymas, bei perskirstymas sudaro galimybes laksčiau ir ekonomiškai tikslingiau naudoti piniginius išteklius [11].

Užsienio šalyse, paplitusi specifinė bankinio kredito forma, taip vadinama “Kredito linija”. Pagal “Kredito linija” kreditas gali būti teikiamas šalies viduje ir užsienio valstybėms. “Kredito linija” yra juridiškai įformintas finansinių kreditinių įstaigų įsipareigojimas teikti per tam tikrą laiką kredito subjektui kreditinius išteklius suderinto limito ribose, pavyzdžiui 1992m Lietuva galėjo, bet dėl atskirų valdininkų nerūpestingumo negavo 40 milijonų dolerių “Kredito linijos”. Ją atidaryti sutiko JAV eksporto importo bankas. Tai valstybinis bankas, kurio prezidentą paskyrė JAV prezidentas. Esant atidarytai “Kredito linijai” su minėta banko sankcija galima lengvai gauti tam tikros apimties kreditą iš bet kurio užsienio banko, nes eksporto importo bankas veikia kaip valstybinis garantas. Be to šie kreditai naudingi ir tuo, kad pasirašyta sutartis dėl kredito linijos neįpareigoja imti kreditą, tai yra nesant poreikio galima jo ir neimti [12].

Už teikiamą kreditą kreditoriui yra mokamos palūkanos. Palūkanų norma yra atlyginimo už kreditą dydis, išreikštas procentais. Tai kredito kaina. Kredito kaina didina juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę kuo efektyviau skolintas lėšas panaudoti

Dar vienas kreditu pliusas yra jog teikiant kreditą, kreditoriui svarbu turėti garantiją, kad kreditas bus grąžinamas Kredito dengimas plačiai taikomas ir Lietuvos praktikoje. Pvz, privati įmonė, norėdama gauti lengvatinį kreditą, smulkiam verslui, pateikia Finansų Ministerijai dokumentus, liudijančius , kad įregistruotas (apmokėtas) nuosavas kapitalas ar kitas nekilnojamas turtas, kuris gali būti užstatytas, yra didesnis už norimo gauti kredito dydį arba kredito grąžinimą garantuoja kita nevalstybinė įmonė turimu turtu. Teikiant lengvatinius kreditus Lietuvos gyventojams gyvenamiesiems namams ar butams statyti paskola apdraudžiama kredito gavėjo turtu.[12 ] Taigi galime daryti prielaidą jog kreditiniai pinigai bus saugesni ir nebus išsvaistyti ir skolinimosi įmonės nebus apgautos, o pinigai bus racionaliai panaudoti.

Šiais laikais išaugus vartotojų poreikiui skolintis, greta vartojimo kreditus teikiančių finansų įstaigų ir bankų vis daugiau atsiranda greituosius kreditus siūlančių bendrovių. Daugeliui žmonių atsirado dar viena galimybė pasiskolinti pinigų – greitas vartojimo kreditas.

Vartojimo kredito esmė ir taikymo sfera yra tai, kad jis yra skirtas vartojimo poreikiams tenkinti – kreditas, gali būti skirtas sumokėti už gydymą arba mokslus, išvykti atostogų ar reikalingam pirkimui. Tai greitas ir paprastas pinigų skolinimosi būdas, kai tenkinami įvairūs savo ir savo šeimos poreikiai, gaunant reikiamą pinigų sumą ar pačią prekę ar paslaugą, už kurią klientas moka tam tikrą mokestį, t.y. palūkanas, įvairius (pvz. sandorio sudarymo, administravimo ir pan.) mokesčius [2].

Apibendrinant kreditų „pliusus“ galima būtų teigti jog kreditai teikia naudą skirtingais atžvilgiais. Tai nauda vartotojams, dar didesnė nauda arba tiesioginė pinigų galia gavėjams, taipogi ir sąlyginė nauda šalies ekonomikai. Tačiau skirtingais atvejais nauda būna vis skirtinga kiekvienam sektoriui.

3. KREDITAI, NEIGIAMI ASPEKTAI

Greitųjų kreditų bendrovių niekas neprižiūri. Seime šia tema surengtoje diskusijoje buvo analizuojami bendrovių, teikiančių greituosius kreditus, veiklos pranašumai ir trūkumai, aptarti galimi teisės aktų pakeitimai šioje srityje. Patirtimi dalijosi svečiai iš Didžiosios Britanijos, kur kreditų įstaigų veikla jau nusistovėjusi ir prižiūrima atitinkamų institucijų. ES vartojamųjų kreditų direktyva į mūsų teisės aktus bus perkelta ir įsigalios jau šių metų pabaigoje. Tačiau konferencijos dalyviai leido suprasti, kad reikia papildomai reguliuoti. Siūloma net kurti specialią šių bendrovių priežiūros instituciją[9]. Kredito naudojimas išplečia  jo paklausą ir pasiūlą. Yra tenkinamas tam tikrų klientų poreikis tokio tipo paslaugoms. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, dėl gana brangių kreditų, o kartais vergiškų sąlygų tam tikra visuomenės dalis tampa priklausoma nuo greitai prieinamų pinigų. Atsiranda tam tikra priklausomybės rūšis. Tai ypač pavojinga, jeigu šis naujasis poreikis  yra lydimas kitų, pvz., polinkiu vartoti alkoholį ar žaisti azartinius žaidimus.  Priklausomumas nuo kredito ir pernelyg didelis įsiskolinimas tampa socialine problema.  Jis paveikia ir kitus šeimos narius, sutuoktinius, kurie net ir nežinodami tampa atsakingais už sutuoktinio sprendimus per bendrai valdomą turtą. Ilgalaikėje perspektyvoje visą tai negali neatsiliepti, taip vadinamos, finansinės atskirties didėjimui visuomenėje. Tokia raida toliau mažina galimybes racionaliai ir ekonomiškai naudingai naudotis kreditavimo paslaugomis ir tokiu būdu didinti asmeninę gerovę. Kreditai kaip vaistai – nedidelės dozės padeda, bet didelės skatina priklausomybę. Greituosius kreditus teikiančios įmonės Lietuvoje atsirado prieš keletą metų ir greitai išpopuliarėjo, nes skolina pinigus bene kiekvienam, beveik neatsižvelgdamos į kliento finansinę padėtį ir mokumą. Tai gali sukelti nemažai bėdų gyventojams. Vieni tiesiog nesugeba grąžinti paskolų ir milžiniški delspinigiai prislegia jų šeimų narius, kiti skundžiasi buvę apgauti ar nesupratę sutarties sąlygų. Tačiau išvengti finansinių įsipareigojimų nebegalima, mat smulkiu šriftu surašytos skolininko ir skolintojo sutartys yra teisėtos, nors ir neteisingos. Tai pripažįsta ir konferenciją organizavusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Jos pirmininko Felikso Petrausko nuomone, greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms netaikomas joks panašus kaip bankų teisinis reguliavimas, todėl kyla grėsmė, kad bus pažeisti vartotojų teisių apsaugos ir sąžiningos konkurencijos principai. Tačiau greituosius kreditus teikiančios įmonės atkerta, kad klientus įspėja, o sprendimus priima ir sutartis pasirašo jie patys. „Greitųjų kreditų bendrovių ir kitų kredito įstaigų skirtumai po truputį išsitrina tiek šioms, tiek bankams plečiant savo veiklą. Tačiau bankų veikla paremta pasitikėjimu, o neseniai atsiradusių kreditų bendrovių pavadinimuose vartojami žodžiai „bankas” ar „kreditas” rodo, kad jos nori pasinaudoti daugelį metų kauptu bankų pasitikėjimo kapitalu”, – sakė S.Kropas. „Žinome tik tiek, kad jų jau yra gerokai daugiau nei komercinių bankų, jų paskolų portfelis auga labai sparčiai, o palūkanos milžiniškos, skaičiuojamos šimtais procentų. Greitųjų kreditų bendrovės bando pasinaudoti tuo, kad dėl finansinio išsilavinimo stokos dalis žmonių neįvertina rizikos ir pasekmių, galinčių kilti dėl iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos sutarties nuostatos pažeidimo. Be to, lengvai prieinami kreditai panašūs į narkotikus, nes pinigai skiriami tenkinti poreikiams – neretai azartiniams lošimams ar alkoholiui”, – priekaištavo S.Kropas.[10] Dar viena svarbi problema ta, kad sukčiai gali lengvai pasinaudoti vogtais ar padirbtais dokumentais, mat greitųjų kreditų bendrovės dažniausiai nesusitinka su klientu. Viskas tvarkoma telefonu ar elektroniniu paštu. Nėra atlikti jokie tyrimai. Nežinia, kokią įtaką tokios bendrovės gali turėti šalies ekonomikai ir ūkiui, visuomenei. Taip pat neteikiama ir jokia statistinė informacija apie greitųjų kreditų įmones. Nežinoma, kiek iš viso jos turi klientų, kiek yra blogųjų ar vėluojančių paskolų, koks yra bendrovių turtas, kokia jų finansinė padėtis ir panašiai. Antra, neaišku, kaip jie gali paveikti kredito rinkos raidą. Galiausia, nėra aišku, kokiu mastu tai turėtų būti laisvos rinkos principu teikiama paslauga, kaip akivaizdžios tos rinkos ydos ir kokiais būdais turėtų būti viešojo sektorius koreguojamos. Pablogėjus Lietuvos ekonominei situacijai, didelei daliai žmonių netekus darbo, aktuali problema tapo ir blogų paskolų klausimas. Duomenys, kad greitojo vartojimo kredito laiku negali grąžinti kas penktas, nėra džiuginantys. Tačiau problema yra ne tik patys greitieji vartojimo kreditai, o ir tai, kad laiku kreditų negrąžinantys vartotojai nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir finansinių įsipareigojimų sutartis pasirašo lengvabūdiškai, gerai neįvertindami savo finansinių galimybių bei galimos rizikos. Taip pat nemažai klientų tampa rinkodaros akcijų aukomis, piktnaudžiauja vartotojų pasitikėjimu, jų nesugebėjimu realiai įvertinti savo galimybių skolintis ir pažeidžia atsakingo skolinimo principus. Suviliotas akcijų ir nusprendęs skolintis vartotojas išties gali pakliūti į nesaikingo skolinimosi spąstus. Mažesnę sumą ir dar be palūkanų, jis gal ir bus pajėgus grąžinti laiku. Bet didesnė suma kartu su palūkanomis jam gali tapti per sunkia finansine našta, nes vartotojas bus nepasiruošęs įvertinti savo skolinimosi galimybių. Todėl toks vartotojų skatinimas skolintis kuo dažniau ir kuo daugiau, nemokant jokių palūkanų ir mokesčių pirmas dienas ar visą laikotarpį, neatitinka atsakingo kreditavimo principų. Visgi nusprendus imti vartojimo kreditą, naudojantis tokiomis akcijomis, LVKA pataria labai tiksliai išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis bus teikiama paskola, kokie reikalavimai ir įsipareigojimai numatyti, ar nereikės mokėti papildomų mokesčių. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į delspinigius, kurie taikomi už laiku negrąžintą kreditą, kitas išlaidas, kurias kredito davėjas gali pareikalauti padengti (pvz., išlaidas, susijusias su sutarties netesybomis ar skolos išieškojimu, kompensacijas už pašto išlaidas). Taip pat, kai kurių klientų daroma didelė klaida yra naujo kredito įsigijimas esamam kreditui ar įsiskolinimams padengti. Tokiu atveju klientai, neįvertinę savo galimybių ir padidėjusios rizikos gali įsisukti į skolinimosi ratą.

IŠVADOS

Pablogėjus ekonominei situacijai ir sumažėjus gyventojų pajamoms, žmonės rečiau naudojasi vartojimo kreditų paslaugomis, atsargiau vertindami savo galimybes grąžinti pasiskolintus pinigus. Tačiau vartojimo kreditų poreikis išlieka: sunkmečiu atsiskaityti už prekę dalimis lengviau nei sumokėti iškart visą sumą. Tačiau kreditai tebeteikia didelę naudą tiek ekonomikai, tiek jo davėjams, jo gavėjams. Kreditai suteikia galimybę tobulėti greičiau, sutaupyti laiko, palengvinti gyvenimą.