Baltijos šalyse daugiausiai nerimo žmonėms kelia vaikai ir asmeniniai finansai

„AC Nielsen Baltics“ šių metų vasarį atliko Lietuvos gyventojų tyrimą, kurį užsakė draudimo bendrovė „Gjensidige“. Apklausoje dalyvavo 4800 įvairiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietose gyvenantys žmonės.

Tyrimo analizė parodė, kad Lietuvos ir Latvijos žmonės labiausiai nerimauja dėl vaikų, o estai – dėl asmeninių finansų. Saugiausiai visų Baltijos šalių gyventojai jaučiasi dėl tų pačių dalykų – savo gyvybės, sveikatos ir būsto. Visgi Estijos gyventojai, lyginant su kitų Baltijos šalių piliečiais, dėl jų nerimauja mažiausiai.

Visuomenės saugumas buvo įvertintas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Šie faktoriai buvo analizuojami draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliktoje reprezentatyvioje Baltijos šalių gyventojų apklausoje.

„Žmonių savijautą ir saugumo jausmą visose trijose Baltijos šalyse reikėtų vertinti gana palankiai. Verta pabrėžti, kad dėl būsto jie jaučiasi saugiausiai. Tikėtina, kad didžioji dalis žmonių  yra būsto savininkai, todėl yra visiškai saugūs dėl nuosavybės, kuri priklauso jiems. Žmonių nuosavybės jausmas yra itin stiprus, todėl jie yra tikri, jog namuose yra saugiausi“, – paaiškino draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Apklausa atskleidė, jog daugmaž toks pats Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų jaučiasi saugūs ir dėl savo bei šeimos narių gyvybių. Taip savo padėtį vertina 67 proc. Lietuvos žmonių, 77 proc. estų, ir 70 proc. latvių.

„Skaičiai rodo, kad gyvename saugioje visuomenėje: žmones tenkina viešoji tvarka, kuri yra užtikrinama visose trijose Baltijos šalyse. Jie nemato pagrindo nuogąstauti dėl svarbiausio nematerialaus turto – gyvybės“, – tvirtino draudimo bendrovės vadovas.

Tyrimo duomenys rodo, kad 6 iš 10 Lietuvos ir Latvijos žmonių jaučiasi saugus dėl savo sveikatos, tuo tarpu Estijoje tokių gyventojų yra 71 procentas. „Šie žmonės yra tikri, jog jiems nieko nenutiks. Skaičiai atskleidžia, kad pakankamai didelė dalis visuomenės nesirūpina dėl savo sveikatos, tačiau jaučia nerimą dėl materialių dalykų – savo automobilio ir asmeninių finansų“, – tvirtino Marius Jundulas.

Tyrimas atskleidė, kad tik pusė žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jaučiasi saugūs dėl asmeninių finansų ir jiems priklausančios transporto priemonės. „Turto ir finansinio saugumo klausimai yra susiję su žmonių jau sukauptu turtu ir galimybėmis jį išsaugoti, o taip pat su esamomis pajamomis ir jų stabilumu. Dėl savo finansinio turto jaučiasi saugūs tik 55 proc. Lietuvos, 52 proc. Estijos ir 61 proc. Latvijos visuomenės“, – teigė M. Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį į du aspektus – finansinio saugumo jausmą ir saugumą dėl savo vaikų, nes tai yra jautriausios temos mūsų visuomenei. Gyventojams daugiausia nerimo kelia vaikai: tik 54 proc. Lietuvos, 59 proc. Latvijos ir 63 proc. Estijos respondentų nejaučia nesaugumo dėl savo atžalų.

„Paradoksalu, tačiau dabar, kai pragyvenimo rodikliai gerėja, visuomenės nariai sakosi nesą tiek tikri dėl savo finansinės padėties. Su žemu finansinio saugumo rodikliu susiečiau ir nerimą dėl vaikų – tėvams tai pirmiausiai yra nesaugumas dėl vaikų ateities, kuri susijusi su galimybėmis užtikrinti vaikams tinkamą išsilavinimą, pragyvenimo kokybę ir jų gerovę. Skaičiai rodo, kad tik kiek daugiau nei kas antras žmogus Baltijos šalyse yra tikras, jog gali šiais dalykais pasirūpinti“, – sakė „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.