Nauja Vokietijos direktyva leis bankams dirbti su bitkoinu

Vokietijos valdžios institucijos prognozuoja, kad jau 2020 m. Europa gali siūlyti kriptovaliutą ir kitą skaitmeninį turtą per savo vietinį bankų tinklą.

Euro zona, o konkrečiau – Vokietijos parlamentas, džiaugiasi geromis naujienomis, kur be ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos (AMLD) išdėstytų principų taip pat sakoma, kad vietiniai bankai neturėtų remtis trečiųjų šalių saugojimo paslaugomis, o turėtų suteikti savo klientams galimybę pirkti, t.y. laikyti ir siūlyti bitkoinus ir kitas kriptovaliutas savarankiškai.

Nenuostabu, kad šią įstatymo pataisą pasiūlė Vokietijos finansininkai, kurie siekė sukurti skaitmeninį eurą, kai tik išgirdo apie „Facebook“ projektą „Libra“ ir Kinijos skaitmeninį juanį. Tai daroma norint išlikti pirmoje vietoje dideliame kriptovaliutų žaidime.

Vokietija įkūnija Europos širdį ir yra viena galingiausių pramonės gigantų pasaulyje. Šalis 2015 m. bandė įtikinti kitas ES valstybes nares „įšokti į judantį kriptovaliutų traukinį“, tačiau tada niekas į tai nereagavo.

2017–2018 m. „Deutsche Bank“ išleido keletą ataskaitų, paaiškinančių, kodėl „blokų grandine“ pagrįstos ekonomikos yra pasaulio finansų ateitis. Ten taip pat pabrėžiamas unikalus Berlyno IOTA fondo požiūris.

Tada „Deutsche Bundesbank“, iš esmės centrinis Vokietijos bankas, paskelbė apie savo skaitmeninės valiutos sukūrimą Vokietijos vyriausybės kontroliuojamoje „Bundes-Chain“ vidinėje „blockchain“ platformoje. Bankas padarė šį pareiškimą, kai visos pagrindinės finansinės žiniasklaidos priemonės pradėjo diskutuoti apie „Librą“ iš „Facebook“.

Vėliau Vokietijos asociacija „Banken Verband“, susidedanti iš daugiau nei 200 bankų, paskelbė dokumentą, kuriame raginama sukurti programuojamą skaitmeninį eurą, paaiškindama, kad tai yra neatidėliotina problema, su kuria susiduria visos ES šalys.

Kadangi kitos šalys nereaguoja, Vokietija imasi greitų veiksmų, planuodama kitais metais įvesti naują AMLD taisyklę.

Atsižvelgiant į kylančias neigiamas palūkanų normas šalyje, atrodo natūralu, kad bitkoinas būtų priimamas visos šalies mastu, užuot daugiau investavus į „mokslinius tyrimus ir plėtrą“, kurie galbūt neatsipirks.

Statistika rodo, kad vokiečiai gerai informuoti apie kriptovaliutą, tačiau dauguma jų yra priversti pirkti ir parduoti šį skaitmeninį turtą pasitelkdami trečiųjų šalių tarpininkus, kartais net ne iš Vokietijos. Todėl vietos organizacijų galimybė suteikti mokesčių mokėtojams naudoti kriptovaliutą atrodo gana logiška.