10 įsitikinimų, kurie trukdo sėkmingai investuoti

Statuso dalykai ir noras rizikuoti visiškai neartina prie didelių turtų.

„Collaborative Fund“ fondo partneris, taip pat buvęs „The Motley Fool“ ir „The Wall Street Journal“ žurnalistas, Morganas Houselis parašė esė „Pinigų psichologija“. Joje autorius kalba apie du žmones. Pirmasis asmuo yra Grace Groener. Ji tapo našlaite būdama 12 metų ir niekada neištekėjo. Didžiąją gyvenimo dalį moteris gyveno viena mažame name ir dirbo sekretore. Po jos mirties labdarai ji paliko 7 milijonus dolerių. Žmonės, kurie ją pažinojo, nesuprato, iš kur Grace gavo tiek pinigų.

Ji tiesiog taupė iš kuklios algos ir investavo santaupas į akcijų rinką.

Antrasis asmuo yra Richardas Fuscone’as, buvęs „Merrill Lynch“ investicinio banko Lotynų Amerikos skyriaus viceprezidentas. Jis įgijo gerą išsilavinimą ir tapo toks sėkmingas savo srityje, kad pasitraukė į pensiją sulaukęs 40-ies. Ir vėliau jis paskelbė asmeninį bankrotą, kuris įvyko dėl didelių paskolų ir nelikvidžių investicijų.

Hausselis pažymi, kad bet kurioje kitoje srityje tokia įvykių seka neįmanoma. Nėra taip, kad Grace Groener geriau atlieka širdies operacijas nei apmokytas kardiologas. Bet investuoti realu, jei teisingai tvarkote lėšas. Tačiau klaidingi įsitikinimai kliudo. Štai keletas iš jų.

1. Kiekvienas gauna tai, ko nusipelno

Fortūnos vaidmuo finansinėje sėkmėje dažnai yra nepakankamai įvertinamas, nes jos neįmanoma išmatuoti. Na, ir kažkaip nemandagu manyti, kad žmogus praturtėjo atsitiktinai. Tas pats ir su nesėkmėmis. Atrodo, kad tie, kuriems nesiseka, tiesiog nepakankamai stengiasi, negalvoja apie nieką arba yra tingūs. Ne visada taip yra, tačiau pagal nutylėjimą nesėkmes priskiriame tik klaidoms. Ir čia slypi problema.

Žmogaus gyvenimas yra jo patirties ir pažinčių atspindys, taip pat atsitiktinumų serija.

Negalite patikėti rizika ir netikėti sėkme, nes tai yra dvi tos pačios monetos pusės. Jos parodo, kad kartais nutinka dalykų, kurie daro didesnę įtaką rezultatams, o ne pastangoms.

Kai kurie žmonės gimsta šeimose, kuriose skatinamas išsilavinimas, o kiti gimsta priešingose sąlygose. Vieni gyvena šalyje, kurioje klesti ekonomika, palanki verslumui, kiti – kare ir skurde. Turtą tikrai galima užsidirbti. Tačiau ne visus sėkmė aplanko dėl sunkaus darbo ir ne visas skurdas kyla dėl tingumo. Atminkite tai, kai teisiate žmones, įskaitant save.

2. Patirtis yra geriausias patarėjas

Neobjektyvumas visada lemia nesėkmę. Jūsų asmeninė patirtis galbūt sudaro 0.00000001% to, kas nutiko pasaulyje. Tuo tarpu jūs greičiausiai taip paaiškinate 80% reiškinių. Ar jaučiate bedugnę tarp šių skaičių?

Priklausomai nuo gimimo vietos ir laiko, konkrečios šeimos praeities, žmogus užauga su visiškai skirtingomis idėjomis apie pasaulį ir ekonomiką. Jei priimsite sprendimus remdamiesi savo patirtimi, kyla didelis nusivylimo pavojus.

Taigi, jei jus trikdo kitų žmonių investavimo ar taupymo strategijos, pabandykite jas analizuoti be išankstinio nusistatymo. Galbūt jos turi prasmę.

3. Istorija padeda modeliuoti ateitį

Žmonijos istorija yra nelaimingų atsitikimų ir pokyčių serija. Panaudoti ją kaip ateities vadovą atrodo gana keista. Tokia filosofija taip pat taikoma finansams. Pokyčiai yra ekonomikos pagrindas. Pavyzdžiui, rizikos kapitalo pramonė paprasčiausiai neegzistavo prieš 25 metus. Arba paimkite indeksą „S&P 500“, į kurį įtrauktos 500 sėkmingiausių Amerikos kompanijų akcijos. Iki 1976 m. finansinės akacijos nebuvo įtrauktos į jį, o šiandien jos sudaro 16% indekso. Vėlgi, istorija čia nenaudinga.

Laikui bėgant pasikeitė apskaitos, informacijos atskleidimo, audito ir rinkos likvidumo taisyklės. Viskas pasikeitė. Todėl kitų sėkmės istorijas reikėtų naudoti tik įkvėpimui. Darydami tą patį nebūtinai lemsite tokį pat patį rezultatą.

Tačiau visa tai nereiškia, kad kalbant apie pinigus reikia nepaisyti praeities. Galite išanalizuoti, kaip žmonės reaguoja į stresą ir dirgiklius, godumą ir baimę, nes pastarieji faktoriai yra amžini.

4. Pesimizmas yra realistiškesnė strategija nei optimizmas

Jei daugiau ar mažiau žinomas asmuo rašo, kad bus nuosmukis, jo įrašas bus daugybė kartų pakartotinai paskelbtas. Jis užsimins, kad bus didelė krizė – ir jam paskambins žiniasklaidos atstovai. Pasisakymas apie Didžiąją depresiją atves jį į televiziją. Pasakojimas, kad laukia geri laikai, nieko panašaus nesukels. Viena to priežasčių – didelis sukčių skaičius, žadantis kalnus aukso. Todėl optimizmas kelia didesnį nerimą nei sužadina pasitikėjimą.

Nepaisant to, yra racionalių priežasčių, kodėl verta rinktis pozityvų mąstymą. Juk optimistai nėra tie, kurie tiki, kad viskas bus gerai. Jie tiesiog mano, kad laikui bėgant tikimybė pasiekti sėkmingą rezultatą yra didesnė, net jei kelyje pasitaiko ir nesėkmių. Jokių garantijų čia nėra. Vien mintis, kad dalykus galima padaryti šiek tiek geriau ir produktyviau, daro gyvenimą malonesnį. Tuo tarpu mintis, kad laukia tik nesėkmės, veikia priešingai.

5. Verta investuoti pagal mokslą

Haris Markowitzas gavo Nobelio ekonomikos premiją už tai, kad sukūrė formules, tiksliai nurodančias, kiek akcijų ar obligacijų turėtų būti portfelyje, atsižvelgiant į tinkamą rizikos lygį. Prieš keletą metų „The Wall Street Journal“ reporteris paklausė laureato, kaip jis investavo savo pinigus. Pastarasis „Investing Experts“ atsakė: „Daryk taip, kaip sakau, o ne darau“, t.y. jo strategija – kuo labiau sumažinti apgailestavimą ateityje. Taigi, jo portfelio struktūra yra 50-50.

Akademiniame finansų supratime yra daug dalykų, kurie yra techniškai teisingi, tačiau negali apibūdinti, kaip žmonės veikia realiame pasaulyje. Daugybė mokslinių darbų yra naudingi. Tačiau pagrindinis jų tikslas dažnai yra padaryti įspūdį kitiems mokslininkams.

Tyrėjai siekia tikslių taisyklių ir formulių, o realusis pasaulis dėl savo prigimties vengia tikslumo. Todėl Nobelio komitetas niekada neįvertins to, kas dažnai yra svarbiausia finansuose. O tai yra nuolankumas ir galimybė suklysti.

6. Turtas atsispindi didelės vertės pirkiniuose

Jei pamatysite žmogų, kurio automobilio vertė siekia 3 milijonus dolerių, galite pamanyti, kad jis turtingas ir sėkmingas. Iš tiesų galima pasakyti tik tai, kad prieš pirkdamas mašiną jis buvo 3 mln. turtingesnis. Arba jis tiesiog nuomojasi šį automobilį, arba tėtis nupirko. Brangūs dalykai nieko nesako apie žmones. Daugelis iš šių asmenų nėra tokie sėkmingi ir didžiąją dalį pinigų išleidžia statuso pirkimui.

Mes linkę vertinti turtus pagal tai, ką matome. Negalime matyti banko sąskaitų ar tarpininkų išrašų, todėl pasitikime išoriniais ženklais: automobiliais, namais, nuotraukomis iš „Instagram“. Bet visa tai lengva suklastoti.

Iš tikrųjų turtas yra tai, ko nematai.

Tai automobiliai, kurie liko salonuose, nenupirkti deimantai. Tai yra aktyvai banke, kuris dar nėra paverstas į tai, ką galima pamatyti. Kai žmonės sako, kad nori būti milijonieriais, jie iš tikrųjų turi omenyje „noriu išleisti milijoną“. Tai tiesiogine prasme priešinga buvimui milijonieriumi.

Turtas yra tai, kas suteikia jums galimybę pasirinkti. Balanso finansinis turtas daro būtent tai.

7. Neturite teisės klysti

Žmonės neįvertina teisės daryti klaidų beveik visose srityse, susijusiose su pinigais. Bet būtent šis supratimas padeda būti atsparesniems ir kantriems. Didelės pergalės nepasiekiamos dažnai vien dėl to, kad reikia arba laukti gero šanso, arba sunkiai dirbti. Taigi asmuo, palikęs sau laisvės manevruoti dėl klaidų, turi pranašumą prieš tą, kuris baigia žaidimą, jei nepavyksta.

Čia svarbus psichologinis momentas. Galbūt finansiniu požiūriu patirsite 30% aktyvų sumažėjimą. Bet ką tai padarys su jūsų emocijomis? Yra tikimybė, kad sudegsite ir viską mesite tiesiog tada, kai priešais jus atsiveria puikios galimybės.

8. Finansai yra tiesiogiai susiję su aistra

Jei vidutinio žmogaus spaudimas pakiltų 3%, tai vargu ar turėtų kokios nors įtakos. Bet jei akcijų rinka nukris 3%, reaguos beveik visi. Priežastis ta, kad finansai atlieka ir pramoginę funkciją. Yra konkurencija, taisyklės, nusivylimai, pergalės, pralaimėjimai, didvyriai, piktadariai, komandos ir sirgaliai. Tai praktiškai yra sportinis renginys!

Priimant finansinius sprendimus naudinga nuolat sau priminti, kad investavimo tikslas yra maksimaliai padidinti grąžą, o ne sumažinti nuobodulį. Kai nėra azarto, tai visiškai normalu. Jei norite tai suformuluoti kaip strategiją, pasinaudokite mintimi: laukia galimybės ten, kur nėra kitų žmonių, nes, jų manymu, tai nuobodu.

9. Kas nerizikuoja, tas negeria šampano

Rizika yra svarbi, tačiau ji turi būti pagrįsta ir prasminga. Pavyzdžiui, kai žaidi rusišką ruletę, statistika yra tavo pusėje. Bet nė viena iš galimos naudos neapims to, kas gali nutikti, jei nepavyks. Taigi, jei jūsų finansinė rizika gali baigtis visišku žlugimu, tuomet tikėtinas jos augimas nėra to vertas, net jei yra sėkmės tikimybė.

10. Tai, kas nutiko neseniai, tęsis ir ateityje

Labai dažna psichikos savybė yra polinkis manyti, kad tai, kas ką tik nutiko, turėtų tęstis. Ir tai turi įtakos mūsų elgesiui. Kiekvieną didelę finansinę naudą ar nuostolį lydi naujų sėkmių ar nesėkmių lūkesčiaii. Pavyzdžiui, po to, kai 2008 m. akcijų rinka krito 40%, dar daugelį metų po to buvo prognozuojamas dar vienas gresiantis žlugimas.

Tačiau daugeliu atvejų, jei nutinka kažkas reikšmingo, tai nebepasikartoja. Ir jei tai atsitiks dar kartą, tai neturi ar neturėtų daryti įtakos jūsų veiksmams taip, kaip jūs linkę galvoti. Nes lūkesčiai, pagrįsti pastarosiomis aplinkybėmis, yra trumpalaikiai, o finansiniai tikslai – ilgalaikiai.

Stabili strategija, galinti atlaikyti bet kokius pokyčius, beveik visada yra pranašesnė už tą, kuri siejama su naujausiais įvykiais.