Ar verta apdrausti turtą, sveikatą, kelionę?

Draudimų rūšių sukurta daug, tačiau ne visos jos reikalingos kiekvienam žmogui. Nuspręskime, nuo kurios rizikos verta apsisaugoti, o kurie polisai nėra tokie svarbūs.

Draudimas reikalingas tam, kad nenumatyti atvejai nepavirstų viso gyvenimo tragedija, teigia tai siūlančių bendrovių reklamos. Kai ekonomikoje ne viskas klostosi gerai, tai ypač aktualu. Tokiomis aplinkybėmis nelaimingas atsitikimas gali būti visomis prasmėmis labai brangus. Kaip apsisaugoti nuo bėdų? Kokius polisus privalo turėti visi?

Ar prisimenate posakį „iš kiekvieno po siūlą – plikam marškinėliai“? Būtent tai geriausiai apibūdina visų rūšių draudimą. Kai daugelis sumoka, bet po truputį, ir tik tie, kurie turi bėdų, gauna dideles išmokas.

Iš daugybės žmonių draudimo bendrovė renka įmokas, sukuria draudimo fondą ir moka pinigus tiems, kuriems to reikia. Paprasčiausias pavyzdys yra turistinė kelionė į užsienį. Paprastai turistas perka draudimą ir sumoka draudimo įmoką, kuri priklauso nuo jo amžiaus ir dienų skaičiaus. Jei turistas staigiai suserga ar susižeidžia poilsio metu, jam bus suteikta medicininė pagalba, kurios visas išlaidas padengs draudimo įmonė. Maksimali tokių mokėjimų suma, kaip taisyklė, yra 30 tūkstančių eurų. Tai įmanoma dėl to, kad kiti turistai nesusirgo, be to, jie mokėjo savo eurą per dieną.

Kai neužtenka pinigų kažkam, daugelis mąsto taip: reikia sumažinti išlaidas ir taupyti draudimo sąskaita. Žinoma, remiantis tikimybių teorija labiau tikėtina, kad jūs iš to išlošite. Bet jei staiga atsitiks bėdų, turėsite sumokėti visą sumą iš savo piniginės.

Draudimas yra vienas iš būdų apsaugoti turtinius interesus, tikina draudimo ekspertas. Polisą jie kartais lygina su skėčiu. Jis neleis įsigyti antro ar trečio kostiumo, tačiau pirmąjį jis gali apsaugoti nuo lietaus. Kaip gyvam organizmui reikalinga riebalų, baltymų ir angliavandenių pusiausvyra, todėl bet kurios šeimos finansinei gerovei reikia ne tik santaupų ir investicijų, bet ir draudimo.

Tačiau kolekcionuoti polisus yra kvaila idėja. Pažvelkime į pagrindines draudimo rūšis: jų ypatybes, pranašumus ir trūkumus.

Mūsų gyvenimas, vienaip ar kitaip, sukasi aplink finansus. Mes dirbame ir už tai gauname pinigus. Tada mes juos naudojame norimiems daiktams įsigyti. Štai kodėl taip svarbu turėti stabilų pajamų šaltinį. Kai jis bus, galime planuoti savo gyvenimą ir nebijoti ateityje likti „ant ledo“.

Visada yra daugiau apsaugos objektų nei galimybių juos apsaugoti, todėl reikia teisingai nustatyti prioritetus. Visų pirma, jūs turite drausti tai, be ko negalite gyventi. Paprasčiausias pavyzdys. Tarkime, žmona yra namuose su vaiku, o sutuoktinis dirba taksi vairuotoju. Ką tokiu atveju reikia drausti? Natūralu, kad vyro gyvenimą ir automobilį. Visa kita galima palikti vėlesniam laikui.

Anot ekspertų, visiškai tikslinga apdrausti turtą, į kurį buvo investuoti anksčiau uždirbti pinigai. Tai gali būti butas ar namas kaime. Tai yra, tuos dalykus, kuriuos prarasti bus labai brangu.

Ir šiuo atveju padės kitas svarbus variantas – civilinės atsakomybės draudimas. Tai ypač tinka apsaugoti butą (automobiliai tokiu principu yra apdrausti automatiškai). Pavyzdžiui, jei žemiau esantys kaimynai atliko brangų remontą. Potvynis yra vienas iš dažniausių draudžiamųjų įvykių.

Atidžiai perskaitykite sutarties sąlygas. Kiekvienas polisas yra teisinis dokumentas. Prieš pasirašydami sutartį, turite sužinoti, kokios yra draudimo sąlygos. Vargu, ar sugebėsite pakeisti oficialų dokumentą, bet bent jau žinosite savo teises ir sąlygas, pagal kurias turite teisę į mokėjimą.

Visa ši teorija skamba neblogai, tačiau reikėtų suprasti, kad draudimą siūlo verslas, kurio bene vienintelis tikslas yra kiek įmanoma didesnis pelnas. Ir draudimo bendrovėms tikrai puikiai sekasi. Draudimas, kaip ir kreditas, daugeliu atvejų naudingas tik jo davėjams, juk jie iš to gyvena ir tiktai neblogai. Čia klientai turi sumokėti atlyginimą juos aptarnaujantiems darbuotojams, patalpų nuomą, techninę ir programinę įrangą, mokesčius valstybei, dividendus akcininkams ir t.t.

Pagalvokite kokią dalį gautų pajamų draudimo bendrovės gali sau leisti išmokėti draudiminiu atveju? Vargu ar šis skaičius siekia pusę pajamų, kurias laimėjimams paprastai skiria loterijų organizatoriai. Draudimo bendrovės turi reikiamą informaciją ir pakankamai tiksliai apskaičiuoja įvykio tikimybę ir iš klientų paprašo atitinkamos sumos. Draudikai netgi atsisako drausti, jei nėra tikri jog gaus pelną ir tai atvirai pasako. Taip yra, pvz. su pasėlių draudimu nuo sausros. Be to, draudimo bendrovės neretai stengiasi sumažinti išmokas arba jų aplamai nemokėti ieškodamos sutarties nevykdymo požymių.

Nesusiviliokite agentų kalbomis „tik 1 € per mėnesį“ ir per metus gausite 365 eurus! Būkite budrūs bendraudami su draudimo specialistais, nes jie gerai paruošti ir žino manipuliavimo pasąmone triukus. Trumpai aprašysime populiariausius iš jų.

Kalbos ir judėjimo manieros imitavimas žmogų nesąmoningai verčia pašnekovą vertinti kai panašų į save ir juo pasitikėti. Tam taip pat padeda emocijų atkartojimas – jei juokiatės jūs, juokiasi ir jis.

Kalbėjimas ramiu ir rimtu tonu, žiūrėjimas į akis, kaip ir brangūs rūbai, telefonas, dantys, plaukų žele ir pan. daugeliui žmonių taip pat reiškia, kad priešais juos solidus ir patikimas asmuo.

Delnai atsukti į priekį turėtų jus privesti draudiką vertinti kaip atvirą žmogų. Priešingą efektą sukuria sukryžiuotos rankos arba kojos, todėl tokioje pozoje vargu ar pamatysite gerą pardavėją.

Žinoma, čia matysite ir jau visose parduotuvėse sutinkamus triukus: akcija, nuolaida galioja iki mėnesio pabaigos (pirk greičiau kol nepradėjai mąstyti ar verta) ir t.t.

Taigi, visuomet prieš pirkdami draudimą ar imdami kreditą gerai paskaičiuokite ar verta.