Baltijos šalyse vartojimo reikmėms daugiau skolinasi lietuvių ir latvių

Banko „Luminor“ užsakymu atlikta 3 tūkstančių Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė skolinimosi skirtumus. Šią skolinimosi įpročių apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu Baltijos šalyse iš viso buvo apklausti 3026 gyventojai (1009 Lietuvoje, 1012 Latvijoje, 1005 Estijoje).

Tyrimas parodė, kad per pastaruosius dvejus metus asmeninius poreikius vartojimo paskolomis finansavo po trečdalį lietuvių ir latvių bei 25 procentai estų. Tarp Baltijos šalių gyventojų latviai pirmauja pagal vartojimo kreditus netikėtiems atvejams – 31 proc. iš apklaustų respondentų skolinosi nelauktai pritrūkus pinigų. Tuo tarpu staiga atsiradusias finansines spragas kreditais dengė 17 procentai lietuvių ir 16 proc. Estijos gyventojų.

„Vartojimo paskolomis dažniausiai finansuojami stambūs pirkiniai – šioms reikmėms iš apklaustųjų respondentų vartojimo paskolas ėmė po 43 proc. lietuvių ir estų bei 35 procentai latvių. Apklausa taip pat iliustruoja teigiamą vartotojų elgsenos poslinkį – tik 4-6 proc. respondentų pasakė, kad norėtų skolintis kasdienių išlaidų finansavimui arba pramogoms. Tai rodo, kad žmonės tampa atsakingesni ir atsargesni bei geba atskirti būtinuosius poreikius nuo momentinio įgeidžio“, – komentuoja tyrimo rezultatus „Luminor“ Privačių klientų finansavimo ekspertė Inguna Krieva.

 
Apklausa taip pat atskleidė, kad lietuviai iš kitų Baltijos šalių gyventojų išsiskiria savo polinkiu sugretinti kreditavimo pasiūlymus – prieš imdami vartojimo paskolą, pasiūlymo sąlygas lygina 37 proc. apklaustų lietuvių, tarp latvių tai daro 33 proc. , o estų – 28 procentai respondentų. Kredito suteikimo laikas ypač didelę įtaką turi 18-29 metų amžiaus latviams. Trečdalis šios amžiaus grupės atstovų (30 proc.) nurodė, kad vartojimo paskolos gavimo trukmė buvo pagrindinė priežastis renkantis pasiūlymą. Tuo tarpu 33 procentams. 40-49 metų amžiaus gyventojų pasirinkimą nulėmė ankstesnė kredito gavimo patirtis.
 
Lietuvos ir Latvijos gyventojai per pastaruosius dvejus metus nesiskolinę vartojimo reikmėms dažniausiai tikino, kad tai yra sąmoningas pasirinkimas, nes išleisti pinigus yra lengviau nei uždirbti, taip pat jie nepageidauja prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Tarp paskolos neėmusių apklaustųjų estų vyravo požiūris, kad papildomo finansavimo jiems tiesiog nereikia. Paklausti, kokioms reikmėms skolintųsi ateityje, vartotojai dažniausiai minėjo nekilnojamojo turto arba automobilio įsigijimą, taip pat namų atnaujinimą.
 
Apklausti Baltijos šalių gyventojai tikino norintys išvengti įtampos biudžete, todėl rūpinasi mėnesinių išlaidų paskoloms dydžiu. 63 procentai lietuvių ir 66 proc. estų, turinčių finansinių įsipareigojimų, kreditų įmokoms ir palūkanoms mokėti skiria iki 20 proc. savo mėnesinių pajamų. Tarp finansinių įsipareigojimų turinčių apklaustųjų latvių paskolų dengimui mažiau nei penktadalį atlyginimo skiria 53 proc. iš jų.