Šiais laikais situacija Lietuvoje yra tokia, kad be bankų ir jų teikiamų paslaugų, žmonės negalėtų plėtoti savo verslo, nusipirkti būstą ar įsikurti jį naujai. Todėl Lietuvoje yra puikiai išplėtotos įvairios banko paslaugos. Paskolą banke gali įsigyti ir labai jauni žmonės ir vyresnieji, tačiau kiekvienam asmeniui individualiai bus paskaičiuota ir paskirta maksimali suma, kurią bankas sugeba tuo momentu paskolinti. Taigi bankų teikiamos paslaugos palengvina žmonėms naujo daikto ar būsto įsigijimą.

Būsto kreditavimo teorinė analizė

Kas yra kreditas, kokios yra jo rūšys ir kredito principai

Kreditas arba paskola, tai sandoris, kurio metu nuosavybės savininkas (skolintojas) leidžia kitai šaliai (skolininkui) naudotis savo nuosavybe. Pinigų skolinimas yra viena pagrindinių banko funkcijų. Tai pati pelningiausia, tačiau ir pati rizikingiausia banko veiklos sritis. Kitaip tariant, kreditas yra pinigų suma, kurią kredito įstaiga suteikia paskolos gavėjui, o pastarasis įsipareigoja grąžinti paskolintą sumą ir sutarto dydžio palūkanas sutartyje numatytais terminais bei tvarka. Kreditas gali būti vartojimo, būsto, studijų ir kt. Kreditas teisine prasme yra siauresnė sąvoka nei paskola, tačiau ekonominė kredito ir paskolos prasmė vienoda. Prieš išduodamas paskolą bankininkas privalo gauti atsakymus į tokius klausimus:

Kiek pinigų reikia?

Tik įsigilinęs ir atidžiai išnagrinėjęs projektą, bankininkas gali pasakyti, kiek ir kokios paskolos reikia. Bankininkas privalo suprasti, kad ir koks viliojantis būtų projektas ir kokios sumos beprašytų klientas, bankas negali skolinti visos sumos, reikalingos projektui įgyvendinti, ir vien tik bankas negali prisiimti visos finansinės rizikos. Būtina, kad ir pats klientas būtų pasirengęs investuoti į projektą ir savų pinigų.

Kokiam tikslui reikalingi pinigai?

Prieš išduodamas paskolą bankininkas privalo žinoti, kokiam tikslui bus panaudoti pinigai. Bankas turėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų: ar paskolos tikslas juridiškai teisėtas, ar prašomas paskolos dydis neviršys centrinio banko direktyvų, ribojančių komercinių bankų skolinimo veiklą (skolinimo riibojimas vienai firmai, su banku susijusiems asmenims ir panašiai), ar prašoma paskola ir veiklos sritis atitinka nustatytą komercinio banko veiklos kryptį bei skolinimo politiką. Pagaliau bankui tenka įvertinti ir moralinius paskolos išdavimo aspektus, susijusius su galimomis ekologinėmis problemomis, įgyvendinant projektą tame regione, bei esama ar būsima neigiama visuomenės reakcija. 

Kuriam laikui reikalingi pinigai?

Tik bankininkas, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, gali įvertinti, ar kliento prašoma paskolos trukmė derinasi su paskolos ėmimo tikslu, bei parengti sutartį tarp banko ir kliento, kurioje nurodoma paskolos trukmė, palūkanų mokėjimo ir paskolos grąžinimo terminai.
4. Iš kokių šaltinių paskola bus sugrąžinta?

Bankui ypač svarbu gauti atsakymą į šį klausimą, nes kiekvienas klientas privalo turėti pakankamus išteklius, kad galėtų sutartais terminais ne tik sugrąžinti paskolą, bet ir sumokėti palūkanas.

Pagrindiniai kreditavimo principai:

• grąžintinumo – šis principas reikalauja, kad suteiktas kreditas būtų grąžintas kreditoriaus nustatytais terminais arba jam pareikalavus.
• terminuotumo – paskolas reikia grąžinti nustatytais terminais, todėl svarbu nustatyti pagrįstus paskolos grąžinimo terminus, susiejant kreditavimą su verslo ūkiniais procesais bei pinigų išlaisvinimu įmonės apyvartoje.
• mokumo – už paskolas reikia mokėti palūkanas, tuo jos skiriasi nuo finansų.
• įmonės kreditingumo – kredituojama atsižvelgiant į įmonės galimybę laiku grąžinti paskolas bei sumokėti palūkanas.
• paskolų apdraudimo.
• tikslinės paskirties – paskola turi būti naudojama tam tikslui, kuriam išduota; tai svarbu kitų principų įgyvendinimui.

Lietuvos bankų teikiamų paskolų rūšys

Trumpalaikės paskolos – tai paskolos, kurios kartu su palūkanomis turibūti grąžintos ne vėliau kaip per vienerius metus. Ilgalaikės paskolos – paskolos, kurių pradinis grąžinimo terminas yra daugiau kaip vieneri metai. Ilgalaikės bankų paskolos – bene pigiausias ir labiausiai paplitęs finansavimo būdas. Tarp bankų reikalavimų paskolos gavėjui, norinčiam gauti ilgalaikę paskolą, svarbiausias yra tas, kad paskolos gavėjas turi įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma, arba pateikti bankui kitą paskolos grąžinimo užtikrinimą (garantiją, laidavimą ar kita).

Egzistuoja du teikiamų banko paskolų tipai, kurie gali būti taikomi įsigyjant naują būstą. Kai kuriais atvejais tereikia nedidelės pinigų sumos, kad būtų galima už savo sutaupytus pinigus įsigyti taip ilgai planuotą būstą ar namą. Tokiu atveju reikia tik trumpalaikės banko paskolos, kuri neįpareigoja metai iš metų mokėti bankui įmokas ir dar su nemažomis palūkanomis. Net jei žmonės ir neturi pažįstamų ar artimųjų, kurie galėtų paskolinti tam tikrą pinigų sumą, yra galimybė vis vien gauti reikiamus pinigus. Tokia banko paskola yra labai naudinga ir reikšminga gyventojams, kad bet kokiu atveju galėtų įsigyti tai, ko senai troško. Bet yra ir kitokių atvejų, kai žmonės visiškai neturi susitaupę pinigų, o planai ir norai vis vien egzistuoja. Tokiu atveju žmonėms yra suteikiama ilgalaikė banko paskola, kuri turi tiek privalumų tiek ir trūkumų. Pirmiausia, tai yra labai didelio laiko tarpo įsipareigojimas, kuris trunka mažiausiai keletą metų. Antra, nuo banko paskolintos sumos gyventojams yra priskaičiuojamos nemažos palūkanos. O palūkanos bankui tai yra pinigų vertė, už kurią bankas paskolina pinigus. Taip pat įsigyjant ilgalaikę būsto paskolą iš banko, reikia įkeisti savo turtą. Jei Lietuvoje ar net pasaulyje įvyktų ekonominė krizė ir gyventojas neturėtų pinigų paskolai sumokėti, bankas bent šiokią tokią paskolintą pinigų sumą atgautų iš skolininko.

Gyvenamasis būstas yra materialusis turtas, kuris tenkina vartojamą poreikį – jame galima gyventi. Būstas gali būti bendrabučio tipo vieno kambario butas, kelių kambarių butas, nuosavas namas, kotedžas ir dar daugybė įvairių kitų variantų. Daugeliui asmenų būstas, kuriame jie gyvena yra svarbiausias, brangiausias ir labai ilgam laikui įsigytas gyvenimo pirkinys. Dauguma individų turi siekiamybę gyvenime pirmiausia įsigyti gerai apmokamą darbą, sukurti šeimą, tuo tarpu galbūt ir nuomotis būstą, įsigyti automobilį, o galų galiausiai įsigyti geros kokybės būstą, kuriame žmonės nugyvena savo likusį gyvenimą. Ir daugiau žmonėms didelių siekių po būsto įsigijimo dažniausiai nebelieka. Todėl labai svarbu, už kokias lėšas gyventojas žada įsigyti būstą. Kaip jau buvo minėta, lėšos gali būti sutaupytos pačio asmens, arba pasiskolintos. Labai dažnai būsto kreditas yra vienintelė galimybė įsigyti savo būstą. Tačiau namas arba butas, skirtingai nei daugelis kitų prekių, kurias žmonės įsigyja su banko paskolų pagalba, turi investicinę reikšmę. Ilguoju laikotarpiu būsto kainos auga ir tai daro būsto kreditą patrauklų, nes kainų augimas rinkoje kompensuoja gyventojams išlaidas, kurios susijusios su palūkanų mokėjimais.

Būsto kreditavimas užima unikalią padėtį išsivysčiusių šalių ekonomikoje. Būsto kreditavimas ne tik tiesiogiai skatina šalies ekonominį augimą, finansų rinkos plėtrą, bet yra ir pagridinė gyvenimo sąlygų gerinimo forma, nuo kurios priklauso tiek piliečių gyvenimo lygis, tiek ir ekonominiai, socialiniai bei demografiniai aspektai, kurie susiję su žmogaus teisių garantijomis bei žmogiškųjų išteklių išsaugojimu. Būsto kreditavimo procesas yra sudėtingas mechanizmas ir jame dalyvauja daug įvairių institucijų. Pradedant valstybe ir jos institucijomis ir pabaigiant įvairiomis privačiomis kompanijomis. Taip pat, būsto kreditavimas yra vienas iš efektyviausių ir patikimų būdų pritraukti nebiudžetines investicijas į būsto sritį. Ši rinka, skirta būsto kreditavimui, yra labai svarbi šalies socialinės politikos sritis, kurios pagrindinis tikslas – padaryti būsto kreditavimo sektorių prieinamą kiekvienam, kuri gauna reguliarias pajamas. Seniau, būsto kredito populiarumą stiprino palankios būsto kreditavimo sąlygos, kurios labai sparčiai didino konkurenciją tarp būsto kreditus teikiančių institucijų. O sparčias skolinimosi tendencijas sustiprino žema palūkanų norma, gyventojų ir bankų lūkesčiai, kad būsto kainos dar augs, ir spekuliantų atėjimas į nekilnojamojo turto rinką. Prie būsto kreditavimo rinkos plėtros nebeajotinai prisidėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuriame buvo priimta nuostata, kuri leido būsto kredito palūkanų dydžiu sumažinti gyventojų mokam pajamų mokestį valstybei. Komerciniai bankai sukūrė modernias finansavimo priemones, kurios įgalino juos suteikti paskolas net ir žemo mokumo klientams. Ir tai buvo viena iš lemtingų klaidų: žmonės pradėjo intensyviai pirkti nekilnojamąjį turtą, net neįvertinę savo finansinių galimybių, nes nebuvo sudėtinga gauti kreditą. O kai prasidėjo pasaulinei finansų krizei, kredito teikimo situacija pasikeitė, nes bankai susidūrė su klientų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu. Ir ši bankams nepalanki situacija privertė sugriežtinti būsto kreditavimo sąlygas naujiems klientams. Ir dabar bankai nenorėdami prisiimti skolinimosi rizikos, skolina labai atsargiai.

Kredito sistema

Kredito sistema apibrėžtina kaip ekonominių piniginių santykių, susijusių su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais, įvairių formų ir metodų visuma. Šioje sistemoja dalyvauja: gyventojai, įmonės, organizacijos, valstybė ir kredito įstaigos (bankai, kredito unijos, kredito kooperatyvai). Šie kredito sistemos dalyviai yra ir kredito išteklių teikėjai, ir kredito išteklių vartotojai. Tarp kredito sistemos dalyvių susiformuoja santykiai, kurie padeda susidaryti pagrindinėms kredito sistemos dalims: namų ūkių kreditui, įmonių, organizacijų kreditui, trapbankiniam kreditui ir valstybiniam kreditui. Žinoma, jog valstybė yra linkusi skolintis, bet pati kreditinių išteklių neteikia, nebent kai paskolina iš tarptautinių organizacijų arb fondų gautus pinigus įmonėms, suteikdami valstybės garantiją – tačiau nė viena netaikoma būsto kreditų grąžinimo užtikrintumui. (Mykolo Romerio universitetas, 2013).

Galimybė gauti kreditą priklauso nui daugelio veiksnių: namų ūkių pajamų, kredito įstaigų požiūrio į veiklos, šalies ir kredito riziką, administracinių kliūčių, palūkanų normų ir t.t. Tiek skolinantis, tiek ir skolinant rizikuojama: kredito įstaiga susiduria su informacijos asimetriškumo problema, o jos klientas – su pajamų neapibrėžtumu (Leika, Valentinaitė, 2007). Taip pat reikia nepamiršti, kad kredito rinką tiesiogiai veikia būsto rinka, kuri yra unikali ir susideda iš dviejų dalių: gyventojo fondo, kaio nekilnojamojo turto nuosavybės objekto, rinkos ir būsto teikiamų paslaugų rinkos (Aukščiūnas, 2002). Ryšys tarp būsto paslaugų rinkos vyksta dviem kryptimis: pirma, nuomos mokestis (renta) už būsto paslaugas, nustatomas paslaugų rinkoje, yra svarbiausias veiksnys formuojant paklausą rinkoje. Įsigyjamas nekilnojamas turtas – būstas jo savininkui tampa einamųjų ir būsimųjų pajamų šaltiniu, jei tai – ne vienintelis kliento būstas, kuris visų pirma, tenkina jo vartojiškus poreikius. Antra, šių dviejų rinkų ryšio taškas – statyba. Jei statyba intensyvėja, tai didėja ir jos mastai, mažėjo būsto kainos, bet ir nuomos mokestis paslaugų rinkoje. Tarp kredito sistemos dalyvių susiformuoja kreditiniai santykiai perskirstant piniginius išteklius. Vieni sistemos dalyviai turi santaupų, kurių laikinai nenaudoja, o kitiems reikalingi piniginiai ištekliai, nes savų lėšų nepakanka norimam projektui įgyvendinti. Todėl kredito sistema daro lėšų judėjimą paprastesnį ir taip pat kuria papildomą vertę.

Pagrindiniai būsto finansavimo šaltiniai

Finansavimo funkciją galima apibrėžti kaip reikalingų pinigų suteikimą konkrečiu ir reikiamu laiku. Dažnai pasitaiko, jog įsigyjant brangią įrangą arba turtą, prireikia daugiau lėšų nei tuo metu turime. Todėl prisidedami prie gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo, bankai pradėjo teikti trumpalaikį ir ilgalaikį namų ūkių finansavimą.

Bankai skolindami savo klientams, taip pat priima indėlius, kuriuos panaudoja paskoloms teikti. Greta indėlių priėmimo, bankai gali gauti lėšų išleisdami obligacijas ar įkeisdami savo paskolų portfelį. Lėšas, kurias panaudoja gyvenamojo būsto įsigijimui, jie kaupia tik iš terminuotojų ir einamųjų indėlių, kurie priklauso individualiems asmenims. Panašiu principu veikia ir JAV paplitusios taupymo ir paskolų asociacijos, kurios taip pat kaip ir Lietuvoje esantys bankai, surenka lėšas iš smulkių taupytojų taupomųjų indėlių pavidalu ir po to jas skolina kitiems ilgesniam laikotarpiui. Pastaruoju metu Lietuvoje į šią rinką įsitraukia ir kredito unijos. Dažniausiai paskolas jos teikia trumpesniam laikui, nei stambieji bankai. Kredito unijos, kaip ir bankai, išduoda paskolas iš indėlininkų lėšų. Pagrindinis reikalavimas paskolų gavėjams – tapti kredito unijos nariu ir įvykdyti dvi sąlygas: sumokėti stojimo mokestį ir įsigyti pajų.

Sudėtingesnis būsto įsigijimo finansavimo tipas – skolintis iš obligacijų rinka grįstos finansavimo institucijos, paprasčiau pasakius – būsto kreditavimo banko. Šio skolinimo principas yra tas, kad kreditavimo bankai patys skolinasi iš depozitinių institucijų arba parduoda išleistas obligacijas instituciniams investuotojams (pensijų fondai, draudimo kompanijos), arba privatiems investuotojams. Privatūs investuotojai netiesiogiai investuoja į būsto kreditavimo bankus patikėdami lėšas depozitinėms institucijoms, draudimo kompanijoms, kurios vėliau perka bankų išleistas obligacijas. Privatūs investuotojai retai investuoja į būsto kreditus tiesiogiai. Pagrindinis būsto kreditavimo bankų sistemos bruožas – ilgalaikės paskolos ir fiksuotos palūkanų normos.

Obligacijų rinka grįstos finansavimo institucijos (būsto kreditavimo bankai)

Šaltinis: Finansų rinkų įžvalgos 2013, parengta autorių pagal Lea, 2000

Būsto finansavimo sistemoje, tiesiogiai arba netiesiogiai, dalyvauja būsto paskolos. Jas teikia nacionalinės būsto agentūros, valstybiniai būsto bankai ir fondai. Valstybė gali finansuoti gyvenamąją statybą tiesiogiai arba per atitinkamas institucijas. Valstybinės paskolos gali būti finansuojamos pajamomis iš surinktų mokesčių, fizinių asmenų indėlių arba į rinką išleidžiamų vyriausybinių obligacijų. Paprastai tokios obligacijos, už kurias garantuoja valstybė, yra mažiausiai rizikingi vertybiniai popieriai. Valstybės teikiamos paskolos subsidijuojamos taikant žemesnes palūkanų normas nei tuo metu yra rinkoje. Palūkanų normos gali būti sumažintos pirmaisiais metais ir palaipsniui priartėti prie rinkoje esančių normų, baigiantis paskolos gražinimo terminui. Pagrindinis tikslas, dėl kurio valstybė skiria tokias paskolas yra tas, jog ši stengiasi sumažinti būsto kainas piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą. Lietuva būtent ir naudojasi šiuo principu, na, o Norvegijoje valstybė teikia paskolas visiems piliečiams, jos yra skirstomos eilės principu. Suomijoje valstybinės paskolos yra tikslinės arba apribotos. Tiek Suomijoje, tiek Norvegijoje gyvenamųjų namų statybai numatytos lėšos nustatomos tvirtinant kitų metų biudžetus.

Įvairus finansų ir ne finansų institucijų atliekamas būsto finansavimas – dar vienas finansavimo šaltinis. Šis yra labiau paplitęs Jungtinėje Karalystėje, kur daug didžiųjų ir mažmeninės prekybos tinklų siūlo finansinę pagalbą, įskaitant ir būsto finansavimą. Kai kuriose šalyse būsto finansavimą teikia draudimo kompanijos, drausdamos negrąžintinas balanse apskaitomas paskolas ir derindamos indėlių politiką su būsto paskolų išdavimu. Draudžiant negrąžintinas paskolas, būsto paskolos gavėjas, ne tik moka paskolą ir palūkanas, tačiau dar turi mokėti draudimo premijas draudimo kompanijai, kuri irgi gali būti kreditoriumi. Draudimo kompanija kreditoriui išmoka išmokas tik mirus apdraustam paskolos gavėjui. Ir tik tą sumą, kuri liko negrąžintina kreditoriui apdraustojo mirties momentu. Tokiu būdu draudimo kompanija visada išmoka paskola arba mirus paskolos gavėjui, arba pasibaigus draudimo sutarties terminui.

Lietuvoje negrąžintinų paskolų draudimas galėtų būti prilyginamas UAB būsto paskolų draudimo įmonės veiklai. Yra du galimi būdai: paskolos gavėjo mirties atveju atlyginama bankui negrąžintina paskolos suma, o pasibaigus draudimo sutarties terminui – draudimo išmoką moka draudėjui, arba paskolos gavėjo mirties atveju arba pasibaigus sutarties terminui, draudimo išmoką išmoka kreditoriui, taip sugrąžindamas visą pasiskolintą sumą, nes paskolos naudojimosi metu klientas bankui moka tik palūkanas.

Būsto finansavimo plėtros galimybės

Gyventojų būsto kreditavimo problematika Lietuvoje

Pagal 2013 metų knygą ,,Finansų rinkų įžvalgos“ 1 dalį prieš kelis metus pradėjo populiarėti komercinių bankų išduodamų būsto kreditų rinka. Nekilnojamo turto plėtra ir gyventojų poreikis įsigyti naują nuosavą būstą buvo viena iš labiausiai skolinamų krypčių. Kuo labiau didėjo būsto kreditavimo apimtis tuo labiau vystėsi komercinių bankų vykdoma palanki nuosavų būsto kreditavimo politika. Bankai labiau atsižvelgdami į klientus ir tikėdamiesi ateityje augančių būsto kainų, sumažino reikalavimus skolininkams. Jau nuo 2004 metų pradėta išdavinėti kreditus 40 metų laikotarpiui, tai pat bankai pradėjo kredituoti iki 100 proc. įsigyjamojo turto vertės ir net pradėjo nebeprašyti papildomai įkeičiamo turto, pakakdavo užsidirbti reikiamas pajamas arba apdrausti perkamą bustą paskolų draudimu. Būtent tai žmonėms ir praplatino galimybes geriau vertinti savo galimybes ir praplėsti savo vartojimą paliekant už viską susimokėti vėliau t.y. ateityje. Jau nuo seniau 2007 m. paskolų kiekis namų ūkiams būstui įsigyti rinkoje pasiekė aukštą lygį. Už paskolas buvo mokama 6,03 proc. palūkanų. Mažėjant klientų mokumui, gyventojų greitam darbo ir pajamų praradimams mažėjo ir paskolų portfelio mažėjimas, todėl sparčiai didėjo blogų paskolų didėjimas ir buvo niekaip neišvengiama paskolų portfelio vertės sumažėjimai. Būsto kredito rizikingumo laipsnis buvo ir yra vienas iš mažiausių, lyginant su bankų finansinėmis operacijomis. Tačiau, viskas negali būti labai gerai, nes visur yra savų minusų, tarkim tai, kad atsirado pavojų, kurie padidino rizikingumo laipsnį. Būsto kreditu pradėjo naudotis ir tie, kurie uždirbo mažesnes pajamas. Prasidėjus pasaulio ekonominei krizei (2008m.) buvo paliestos ne tik užsienio šalys, bet ir Lietuva, kurioje tai pat smuko šalies ekonomika, krito nekilnojamojo turto kainos. Taigi, įsigijus banko kreditą jo turto vertė tapo žymiai mažesnė nei pats paskolos dydis. Tai lėmė pablogėjusias kreditų aptarnavimo sąlygas ir iškilo problemų ne tik bankams, bet ir gyventojams. Situacijai tapus kitokiai ne tokiai kaip būsto paskolų rinkoje, bet visoje šalies ekonomikoje, kritus gyventojų sumokėjimui už suteiktas paskolas, bankai ėmėsi tam tikrų priemonių, kuriomis stengėsi gelbėti savo finansinę situaciją ir pradėjo siūlyti tam tikras paskolų sutarties sąlygų pakeitimus klientams, kurie nelabai sumoka už įgytas paslaugas. Pagal ,,Finansų rinkų įžvalgas“ jos buvo sugalvotos tokios: sumažinti įmoką, atidedant pagrindinės būsto kredito dalies grąžinimą iki 12 mėnesių; pratęsti kredito grąžinimo terminą, jei nustatytasis yra trumpesnis už ilgiausią leistiną; atidėti dalies palūkanų mokėjimą – tai leistų sumažinti periodinę paskolos įmoką, mokamą kiekvieną mėnesį; linijinį kredito grąžinimo metodą pakeisti anuiteto metodu – pritaikius šį sprendimą, sumažėtų periodinė kredito įmoka; pasinaudoti kitomis priemonėmis. Šios priemonės yra įvykdomos trumpam, todėl sustiprėjus finansiškai klientams rekomenduojama grįžti prie ankstesnio kredito mokėjimo grafiko. Atsižvelgdami į šalies ekonominę padėtį, 2008 m. pabaigoje daugelis bankų pakeitė naujai išduodamų būsto kreditų sąlygas: padidino paskolų marža, neišduodamos paskolos 100 proc. įkeičiamo turto dydžio, padidintas paskolos ir užstato reikalavimų santykis, griežčiau vertinamos kliento gaunamos pajamos.

Būsto kreditavimo rinkos Lietuvoje veiksnių analizė

Visada žmonės dėl savo asmeninių norų analizavo ekonominius veiksnius, kurie sukeltų būsto kainų kitimą ir būsto kreditų poveikį būsto kainoms, bankininkystės sektoriaus įtaką Lietuvos ekonomikos augimui, todėl yra surinkta nemažai asmenų informacijos. Aprašydami žmonės šią veiklą atliko ekonometrinį įvertinimą ir nustatė, kad tie veiksniai, kurie reiškia daugiau ir yra svarbesni, ir lemia būsto kainų pokyčius Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Todėl, palaipsniui keitėsi gyventojų pajamų pokyčiai, BVP, tenkantis vienam gyventojui, realioji būsto paskolų palūkanų norma, būsto paskolų apimties pokyčiai, gyventojų skaičius, nedarbo lygis, nuomos kainos, vartotojų pasitikėjimo ir kiti rodikliai. Kad būtų aiškiau visi tyrimai yra atliekami naudojant koreliacine-regresine analize, kuri ir leidžia nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp nagrinėjamų veiksnių, išreikštų kiekybiniais rodikliais. Būsto kreditų apimties reikalingumas ir bendrumas nuo pasirinktų veiksnių yra toks: Vidutinis nedarbo lygis – dėl išaugusio žmonių nedarbo šalyje vis mažėja dirbančių gyventojų skaičius, todėl ekonomikoje yra sukurta mažesnė pridėtinė vertė. Tai ir sukuria kitokia žalą vartojimui, paklausai ir BVP; BVP – bankams dalinant paskolas nekilnojamajam turtui, kyla tokio turto kainos, būtent tai ir daro labai svarbią įtaką šalies ūkio augimui ir BVP; Vidutinė metinė infliacija – auganti vidutinė metinė infliacija mažina matomas palūkanų normas, kurios turi palankią skolinimosi ir nepalankią taupymo politiką; Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – gerėjant visų šalių ekonomikoms žmonių pajamoms, daugiau asmenų nori ir išgali įsigyti turtą ir susimokėti būsimas palūkanas už paskolą, ir priešingai: mažėjant darbo užmokesčiui, didėja gyventojų kredito nemokumo rizika; Būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius – palankios būsto kreditavimo sąlygos ir gyventojų lūkesčiai, kad nekilnojamojo turto kainos augs, gerina būsto įsigijimą ir paskolos paėmimą iš komercinio banko; Vidutinė 1 m² būsto kaina – būsto paskola yra viena pagrindinių būsto finansavimo normų, todėl paskolų politika veikia būsto kainų rinką; Vidutinė kreditų eurais palūkanų norma – palūkanų norma yra vienas iš svarbiausių veiksnių, veikiančių kreditus ir turinčių didelę įtaką kreditavimo paslaugų paklausai. Pagal ekonomikos dėsnius ji lygi kreditams ir veikia juos priešinga kryptimi – didėjant palūkanų normai mažėja kreditų paklausa, ir atvirkščiai, mažėjant palūkanų normai kreditų paklausa išauga; Indėlių ir akredityvų apimtis – žmonės taupydami ir mažina šią politika ir kreditų finansavimo šaltinius ir taip stabilizuoja, o vėliau ir mažina skolinimą. Norėdami to išvengti bankai neišvengiamai turi kuo greičiau keisti indėlių palūkanas. Būsto kreditavimo apimtis visiškai nepriklauso nuo vidutinio nedarbo lygio ir būsto pirkimo-pardavimo skaičiaus. Didėjant pajamoms buvo kuo labiau skatinama žmones pirkti savo nuosavus būstus, nes nekilnojamasis turtas bus visada reikalingas. Kadangi Lietuvoje vyrauja indėliais grįsta būsto finansavimo sistema, komerciniai šalies bankai perskolina indėlininkų lėšas, būsto kreditų apimtį lemia indėlių ir akredityvų apimtis. Kuo daugiau bankas turi sukaupęs lėšų, tuo daugiau jis jų gali paskolinti. Regresinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju nei vidutinis nedarbo lygis, nei būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius nėra statiškai reikšmingi būsto kreditų apimtį paaiškinantys kintamieji. Taigi, dalijamų būsto kreditų skaičiaus didėjimą nekilnojamiems turtams lemia ne tik vykdoma palanki bankų būsto kreditavimo politika, bet bendra šalies ekonominė padėtis, didėjantis vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, kuris parodo gyventojų galimybes skolintis, o daugiausiai – tiek gyventojų, tiek ir bankų lūkesčiai.

Būsto kreditavimo sistemos Lietuvoje ir tobulinimo galimybės

Bankai yra vieni iš svarbiausių būsto kreditų teikėjai šalyje, kurie tarpusavyje labai varžosi vienas su kitu. Nuo komercinių bankų vykdomos būsto kreditavimo politikos priklauso, kokiomis sąlygomis yra išduodami būsto kreditai. Bankai, norėdami gauti didelį pelną, sukuria savas užduotis kredito užstatui ir užstato santykiui, kurie garantuoja didžiausią pelną esant tam tikrai galimai rizikai. Šiuo metu bankai turi gerai pagalvoti apie lėšų būsto kreditų išdavimą, nes niekas nenori turėti tokių skolininkų, kurie negrąžintų paskolintų pinigų, todėl yra skolinama labai atsargiai. Įvairiose šalyse naudojamos vis kitokios būsto finansavimo sistemos, kurios visur labai skiriasi, tai gerai parodo visus esančius skirtumus tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių. Pagal MRU knygą ,,Finansų rinkų įžvalgos“ yra sakoma, kad pagal kitus tam tikrus kriterijus galima išskirti kelias t.y. penkias pačias reikalingiausias būsto finansavimo sistemas: indėliais grįsta būsto finansavimo sistema, obligacijų rinka grįstos finansavimo įstaigos, sekiuritizacija, būsto paskolos, kurias teikia nacionalinės būsto agentūros, valstybiniai būsto bankai ir kiti finansavimo šaltiniai. Gyventojų sprendimą įsigyti būstą gali lemti daug veiksnių, jie gali būti ir asmeniniai ir ne tik. Ar galima, ar negalima imti paskolą dažniausiai priklauso nuo šalies komercinių bankų vykdomos būsto kreditavimo politikos, o lūkesčiai ir norai dažniausiai priklauso nuo televizijos laidų skleidžiamos informacijos, bei tai kaip ką rašo žiniasklaida. Ekonomikos augimas, infliacijos mažėjimas, nusistovėjęs darbo užmokestis, daugumos gyventojų supratimas apie stabilų darbą lems būsto kreditavimo sektoriaus atsigavimą ateityje, todėl vis gerėjant situacijai bus lengviau paimti ir paskolą, ir įsigyti iš skolintų pinigų savo nuosavą būstą.

Būsto kreditavimo analizė

Būsto kreditavimo palyginimas skirtingais laikotarpiais

diagrama 1 Būsto kreditavimas Lietuvoje 2008-20018 metais. Šaltinis iš Lietuvos bankas.

Šioje diagramoje matome kaip keitėsi būsto kredito paskolos fiziniams asmenims Lietuvoje 2008-2018 metais. Labai aiškiai matyti, kad per šį ilgą 10 metų laikotarpį būsto kredito sutarčių skaičius ir sumos buvo labai įvairios. 2008 metais pastebime, jog būsto kredito sutarčių buvo pasirašyta daugiausiai per šį visą lyginamąjį laikotarpį. 2008 metais būsto kreditavimo sutarčių buvo pasirašyta net už 136,2 mln. eurų. O dėl kokios priežasties būtent 2008 metais buvo pasirašyta tiek daug būsto kredito sutarčių? Pati reikšmingiausia priežastis – didžioji ekonominė krizė vykusi būtent 2008 metais. 2009 metais aiškiai matomas milžiniškas pokytis, kai kreditų būsto įsigijimui nebuvo duota, nes vyko didžiulė infliacija Lietuvoje. Nuo 2009 iki 2013 metų pabaigos, būsto kreditavimas Lietuvos bankuose nebebuvo pati svarbiausia kreditų sritis, nes krizės laikotarpiu niekas nesugebėjo įpirkti būstų, kurių kainos buvo daug kartų didesnės, negu prieš krizę. Tuo laikotarpiu Lietuvos bankai patyrė didžiulius nuostolius, nes klientai nesugebėdavo grąžinti įsigytos paskolos. Tad didžiausius nuostolius bankai patyrė 2010 metais liepos mėnesį – net 20 mln. eurų nuostolius. 2014 metais po truputį pradėjo gerėti būsto kreditų situacija – šiais metais užfiksuota didžiausia suma būsto kreditams – 21,5 mln. €. Dar blogesnė situacija Lietuvos bankus ištiko 2015 metais sausį – bankai patyrė net 108,4 mln eurų nuostolį. Tai yra pats nuostolingiausias laikotarpis per visus lyginamuosius 10 metų. Vėliau nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 metų spalio mėnesio būsto kreditavimo sutarčių vis daugėjo. Didžiausia paskolinta suma per likusį laikotarpį buvo užfiksuota 2017 metais rugsėjį – ji siekė daugiau nei 77,1 mln eurų. Tad iš šios diagramos galima daryti išvadą, jog Lietuva per paskutiniuosius 10 metų patyrė ir krizę, kuri labai pablogino būsto kreditavimo sutarčių skaičių, ir net patyrė didžiulius nuostolius, dėl kurių vėliau buvo sunku atsistatyti į normalią padėtį, jog bankai galėtų toliau sėkmingai dirbti. Ir daugiausia paskolų buvo išduota 2008 metais, ir tai rodo, kad per dešimtį metų būsto kredito sutarčių nebuvo pasirašyta daugiau, nors Lietuvoje verslas klęsti ir gyvenimo kokybė gerėja.

Tyrimas naudojantis būsto paskolos skaičiuoklėmis įvairiose bankuose

Atlikome tyrimą su keliomis bankų skaičiuoklėmis ir išanalizavome kiek daugiausiai bankas gali paskolinti asmenims ir kokią palūkanų normą pasiūlytų, nors skaičiuoklės ir gali klysti, bet dėl įdomumo visi pateikti paskolos ir įmokų dydžiai yra orientacinio pobūdžio. Tai pat, būsto paskolos išdavimas priklauso nuo gaunamų pajamų, jei jos nesiekia minimalios sumos tai kreditas gali būti neišduodamas.

Pirmas variantas būtų šeima gyvenanti Kaune (du suaugę asmenys), kurioje auga vienas nepilnametis vaikas ir šeimos bendros pajamos atskaičius mokesčius siektų 790,5€, ~791€ (po 395,25€, 395€ atskaičius mokesčius), o neatskaičius mokesčių šeimos suaugę asmenys t.y. tėvai kiekvienas uždirba po daugiau nei minimumą – 450€, iš viso 900€).

SEB bankas, tokiai šeimai daugiausiai galėtų paskolinti 34751€, o metinė palūkanų normą siektų 2,9%. Pasiskolinus tiek pinigų šeima turėtų įsipareigojimą mokėti 30 metų, po 145€. Todėl, gavus paskolą 34751€, šeima po 30 metų skaičiuojant anuitetiniu metodu turėtų grąžinti 52200€, o tai reiškia, kad su palūkanomis suma būtų 17449€ didesnė.

Luminor bankas, šiai šeimai galėtų pasiūlyti paskolinti mažiau tik 8105€. Pasiskolinus tokią sumą šeima į mėnesį turėtų grąžinti apie 41€, o tai reiškia, kad automatiškai sutrumpėtų ir paskolos grąžinimo terminas, bei palūkanų normos dydis.

Swedbank banke, tos pačios šeimos maksimali galima paskolos suma būtų 26528€, o kiekvieną mėnesį per 30 metų skaičiuojant anuitetiniu metodu tektų mokėti po 76€, o tai reiškia, kad mokant tokią sumą automatiškai didėtų palūkanų norma.

Taigi, palyginus visus šiuos bankus šiai šeimai labiausiai reikėtų pasidomėti kokio būtent būsto jie nori ir taip susižinoti koks jiems labiau tinka. Jei šeimai norima pasiimti 34751€ 30 metų laikotarpiui gana prabangų būstą tai pirmiausiai reikėtų kreiptis į ,,SEB“ banką, nes šis net ir minimumą uždirbančiai šeimai duoda didžiausią sumą paskolos, bet reiktų nepamiršti, kad jo palūkanos yra didžiausios. O norint pasiimti mažesnę paskolą būsto įsigijimui siūloma kreiptis į ,,Swedbank“, nes tikėtina, kad palūkanų suma bus mažesnė, todėl šis bankas teikia palankesnes sąlygas įsigyti tokio tipo paskolą. Taip pat ,,Swedbank“ mokėti į mėnesį tektų mažesnes sumas, o tai iš karto yra pliusas šeimai, kuri uždirba truputį daugiau nei minimumas. ,,Luminor“ bankas pagal skaičiuoklę galima iš karto pastebėti tai, kad yra labai atsargus ir skolina po mažesnes sumas tiems žmonėms, kurie mažiau uždirba. ,,Luminor“ banką rinktis vertėtų tik tada, kai norima įsigyti mažesnės vertės būstą, arba prisidėti prie nekilnojamojo turto jei asmenys turi susikaupę bent dalį turto norimam objektui.

1. Kredito grąžinimas SEB banke

Bankui išmokėjus kredito lėšas, sutartomis mokėjimo dienomis įmokos automatiškai nurašomos iš asmens pasirinktos sąskaitos. Pirmą įmoką sudaro tik palūkanos. Kredito grąžinimo metodai yra tokie: linijinis ir anuitetinis metodas. Linijinis metodas. Pagrindinė kredito suma yra suskaidoma vienodomis dalimis, kurios mokamos kiekvieną mėnesį. Prie jų pridedamos palūkanos, apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies (kuo mažesnis kredito likutis, tuo mažesnė mokama palūkanų suma). Taigi mėnesio įmokos visą sutarties laikotarpį laipsniškai mažėja. Ir šis būdas klientams dažniausiai yra palankesnis. Jei iš pradžių galite mokėti didesnes įmokas bankui, naudingiau pasirinkti linijinį kredito grąžinimo metodą — per visą laikotarpį sumokėtų palūkanų suma bus mažesnė.Anuiteto metodas. Kiekvieną mėnesį mokama vienoda įmoka, kurią sudaro grąžinamas kreditas ir palūkanos. Iš pradžių didesnę dalį įmokos sudaro palūkanos. Palaipsniui ji mažėja, o kredito dalis didėja, tačiau mėnesio įmokos dydis nekinta. Dažniausiai paprasti klientai nelabai supranta šį palūkanų grąžinimo būdą, todėl jis nėra taip dažnai pasirenkamas kaip linijinis metodas.

Kredito grąžinimo atidėjimas

Esant nenumatytoms aplinkybėms, galite kreiptis į įvairius bankus su prašymais atidėti kredito įmokų mokėjimą nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino. Atidėjus kredito įmokų mokėjimą, mokamos tik palūkanos. Nenumatytomis aplinkybėmis, kreditas gali būti atidedamas šiems laikotarpiams:

• jei asmuo netektų darbo – iki 3 mėn.;
• jei 50 proc. sumažėtų pajamos – iki 6 mėn.;
• gaisro ir kitų stichinių nelaimių padarinių atveju – iki 6 mėn.;
• gimus vaikui:
  iki 12 mėn., jei vaiką augina vienas asmuo;
  iki 6 mėn., jei vaiką augina abu sutuoktiniai.
• jei asmuo pradėtų studijuoti – iki 3 mėn.;
• jei šeima netektų išlaikytojo (sutuoktinio) – iki 12 mėn.;
• jei asmuo susirgtų ar atsitiktų nelaimingas atsitikimas, dėl kurio negalėtų dirbti ilgiau kaip 2 mėn. – iki 12 mėn. arba ilgiau (atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes).

Palūkanų tipai – fiksuotos, kintamos, jų kombinacija

Kiekvienos būsto paskolos palūkanų dydis skiriasi ir priklauso nuo asmens kredito mokėjimo istorijos, įkeičiamo turto vertės ir kt. Bendra palūkanų norma yra apskaičiuojama kiekvienam klientui individualiai ir nustatoma pasirašant sutartį. Palūkanos gali būti kintamos arba fiksuotos. Palūkanos skaičiuojamos nuo paimtos ir negrąžintos paskolos sumos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskolos išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki visos paskolos grąžinimo bankui dienos. Palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį. Bankas turi teisę vienašališkai keisti palūkanų maržos dydį jeigu dažnai vėluojate sumokėti paskolos įmokas. Kintama palūkanų norma. Bendrą palūkanų normą sudaro kintama palūkanų dalis ir kiekvienam klientui nustatyta palūkanų marža. Kintama būsto paskolos palūkanų dalis ir asmenų mokamų palūkanų dydis gali sumažėti ar padidėti priklausomai nuo kintamos palūkanų dalies pokyčio – EURIBOR, arba būsto paskolų palūkanų bazės (PRIME). Fiksuota palūkanų norma. Ji gali būti nustatyta laikotarpiui iki 5 metų. Renkantis fiksuotą palūkanų normą būtina įvertinti tai, kad jos nustatymo momentu fiksuota palūkanų norma yra didesnė nei tuo metu taikytina kintama palūkanų norma. Pasirinkę fiksuotas būsto paskolos palūkanas (suteikiama pasirinkus paskolos valiutą eurus), būsite tikri, kad asmens pasirinktu laikotarpiu paskolos mėnesio įmoka nekis. Fiksuota palūkanų norma nustatoma tik po visos paskolos išmokėjimo arba pasibaigus paskolos išmokėjimo periodui, o iki nurodytos datos bus taikoma asmens su banku sutarta kintama palūkanų norma. Pasibaigus palūkanų fiksavimo periodui, palūkanos automatiškai pakeičiamos į kintamas palūkanas. Palūkanos keičiamos į kintamas palūkanas vadovaujantis kredito sutarties sąlygomis. Asmenims pageidaujant, palūkanas vėl galima fiksuoti naujam periodui.

Paskolos grąžinimo būdai

Galima pasirinkti paskolos grąžinimo dieną: mėnesio 5, 15, 20 arba 30 dieną. Paskolos grąžinimo ir palūkanų įmokas bankas nurašys nuo asmens sąskaitos banke. Paskola gali būti grąžinama vienu iš šių metodų: Anuiteto metodas. Paskolos grąžinimo metodas, pagal kurį paskola yra grąžinama bankui tokiais daliniais grąžinimais, kad bankui mokamos sumos, kurias sudaro paskolos dalinis grąžinimas ir palūkanos, iki naujo grafiko sudarymo dienos, būtų lygios. Linijinis metodas. Paskolos grąžinimo metodas, pagal kurį paskola yra grąžinama bankui lygiomis dalimis. Paskutinė paskolos dalinio grąžinimo suma gali skirtis nuo kitų paskolos dalinių grąžinimų sumų. Fiksuotų įmokų anuiteto metodas. Paskolos grąžinimo metodas, pagal kurį paskolos grąžinimo grafikas sudaromas naudojant anuiteto metodą, tačiau fiksuojama įmoka, kurią sudaro už praėjusį mėnesį mokėtina palūkanų suma ir paskolos suma. Kintant palūkanoms, kinta (ilgėja/ trumpėja) paskolos sutarties terminas, bet neilgiau nei nustatytas paskolos sutarties terminas, o mėnesio įmoka bankui, lieka fiksuota. Klientui fiksuota mėnesio įmoka gali padidėti tik tuomet, kai didėjant palūkanoms paskolos sutarties terminas pasieks maksimalų paskolos sutarties terminą ir fiksuotos įmokos nepakaks paskolos grąžinimui bei palūkanų mokėjimams atlikti. Palūkanų normai sumažėjus, atitinkamai sumažėja ir klientui paskaičiuota mėnesio įmoka iki fiksuotos įmokos sumos. Galimybė grąžinti paskolą anksčiau sutarto termino: jeigu asmuo turi papildomų lėšų, jam nebūtina laukti galutinio paskolos grąžinimo termino – paskolą galima grąžinti anksčiau numatyto laiko. Išankstinis grąžinimas – paskolos gavėjas turi teisę grąžinti visą ar dalį paskolos prieš sutartyje numatytus terminus. Mokesčiai už išankstinį paskolos grąžinimą aptariami kredito sutartyje.

Būsto finansavimo sistemų lyginamoji analizė (šalyse)

Pagrindinės būsto finansavimo institucijos – komerciniai, taupomieji, hipotekos bankai ir draudimo bendrovės. Tačiau kaip nekeista, įvairiose šalyse šių finansavimo institucijų rinkos dalis skiriasi priklausomai nuo tos šalies tradicijų. Didžiąja dalį būsto finansavimo paskolų teikia – obligacijomis grįstos institucijos t. y. būsto kreditavimo bankai. Be to, į rinką ateina ir kitos būstą finansuojančios bendrovės, tiek finansų (draudimo), tiek ne finansų (mažmeninės prekybos įmonės) (Jurevičienė, 2007).

Pavyzdžiui, Italijoje ir Portugalijoje visa namų ūkių būsto kreditavimo rinka priklauso komerciniams bankams. Austrijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje būsto kreditus teikia ne tik komerciniai šalių bankai, bet ir statybų bendrovės. Valstybinės ir privačios būsto finansavimo sistemos dalys vyrauja Norvegijoje ir Suomijoje. Norvegijoje didelę dalį naujos gyvenamųjų namų statybos finansuoja valstybiniai bankai. Jie teikia paskolas, subsidijas ir būsto pašalpas, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su vietos valdžia bei statybų bendrovėmis. Suomijoje valstybinės paskolas naudoja finansuoti nuomojamam sektoriui, kooperatyvams, privatiems butams. Bet yra ir išimčių, kai gali būti finansuojama ir individualių namų statyba. Valstybinės paskolos čia finansuojamos šiek tiek iš valstybės biudžeto, ir šiek tiek išleidžiant į apyvartą statybos obligacijas. Privatūs komerciniai, taupomieji, kooperatiniai bankai finansuoja didelę dalį gyvenamosios statybos pirkimų. Šie bankai taip pat siūlo trumpalaikes bei ilgalaikes paskolas ir teikia kitas finansines paslaugas. Danijoje būsto kreditus teikia hipotekos bankai, jie kredituoja iki 80 proc. įkeičiamo turto vertės. Tokie bankai nepriima indėlių, o lėšas būsto kreditų finansavimui gauna išleisdami obligacijas.

Švedijoje, kaip ir Danijoje, kreditavimo institucijos užima svarbią vietą būsto finansavimo rinkoje. Valstybinė statybos finansavimo kompanija teikė paskolas tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitos kreditavimo institucijos. Valstybinėms paskoloms valdyti buvo sukurta speciali valstybinė tarnyba, kuri teikė paskolas siekiančias nuo 70 proc. iki 95 proc. turto vertės. Danijoje ir Švedijoje yra leidžiama finansuoti būstą iki numatytos atitinkamos paskolos santykio su turto verte ribos. Toks santykis šiose valstybėse numatomas įstatymiškai ir atskiros kreditavimo institucijos negali nuo jų nukrypti. Šiose valstybėse paskolos teikiamos gana ilgam laikotarpiui. Šiuo metu pasaulinėje praktikoje naudojamos įvairios būsto finansavimo efektyvumo didinimo kryptys. Tokios kaip: obligacijos, hipotekos obligacijos, būsto investiciniai fondai, mokesčių lengvatos būstui, antrinė hipoteka ir daugelis kitų. Ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių patirtis rodo, kad efektyviai veikiančiose būsto finansavimo sistemose derinamos įvairios finansavimo priemonės.

Būsto finansavimo sistemos, lyginant Vakarų Europos šalis ir JAV, yra gana skirtingos. Šalyse yra skirtinga būsto fondo, nuosavybės formų, būsto valdymo struktūra, nes socialiniai, politiniai, ekonominiai veiksniai veikia skirtingas šalių institucines, teisines ir organizacines santvarkas.

Šaltinis: Finansų rinkų įžvalgos 2013, parengta autorių pagal Housing Finance System…, 2005; Kanceryvičius, 2009; Naimavičienė ir kt., 2003

Pagrindinės namų ūkių būsto kreditavimo institucijos.

1.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Mykolo Romerio Universitetas „Finansų rinkos analizė“, 2013, Kaunas
2. Leika, Valentinaitė „Būsto kainų kitimo veiksniai ir banko elgsena Vidurio ir Rytų Europos šalyse“, 2007, Kaunas
3. Lietuvos bankas, būsto kreditavimo statistika Lietuvoje, 2018m. https://www.lb.lt/lt/paskolos-gyventojams (žiūrėta: 2018-12-04)
4. Luminor bankas, būsto paskolos skaičiuoklė, https://www.luminor.lt/lt/privatiems/busto-paskolos-skaiciuokle (žiūrėta: 2018-12-05)
5. SEB bankas, būsto paskolos skaičiuoklė, https://www.seb.lt/privatiems-klientams/skaiciuokles/busto-kredito-skaiciuokle (žiūrėta: 2018-12-05)
6. Swedbank bankas, preliminari būsto paskolos skaičiuoklė, https://www.swedbank.lt/private/credit/loans/home/calculator# (žiūrėta: 2018-12-05)