Finansinės technologijos, lietuviški Fintech

Finansinės technologijos (angl. fintech) – tai technologijomis pagrįstos finansinės inovacijos, padedančios kurti naujus verslo modelius, veiklos programas, procesus ir produktus. Šios inovacijos turi reikšmingą poveikį finansų rinkoms, institucijoms ir finansinėms paslaugoms. Finansines technologijas naudoja ir naujai kuriami šios srities startuoliai, ir tradicinės finansų įstaigos, diegiančios savo veikloje naujas technologijas.

FinTech reguliavimo ir priežiūros ekosistemos plėtra bei inovacijų finansų sistemoje skatinimas yra viena iš Lietuvos banko strateginių krypčių. Kartu su kitomis valstybės institucijomis Lietuvos bankas siekia sukurti tokią FinTech aplinką, kuri pritrauktų naujas įmones ir skatintų jas kurti naujus produktus Lietuvoje.

1. „Fintech“ – finansinės technologijos

„Fintech“ reiškia bet kokias technologines naujoves, padedančias teikti finansines paslaugas arba taikomas jas teikiant. Dėl jų finansų sektoriuje vyksta daug permainų, sukuriama daug įvairių naujų verslo modelių, taikomųjų programėlių, procesų ir produktų. Naujomis technologijomis vis dažniau naudojasi visi finansinių paslaugų teikėjai, tačiau „fintech“ įmonėms jos yra verslo veiklos pagrindas. Pavyzdžiui, „fintech“ įmonės gali itin aktyviai veikti tokiose srityse kaip naujoviškos atsiskaitymo sistemos ar automatizuotos konsultacijos investavimo klausimais.

Taip pat „Fintech“ bankai priskiriami plačiai verslo kategorijai. Jie laikosi vieno konkretaus verslo modelio. Europos Centrinis Bankas „fintech“ banką apibrėžia kaip banką, veikiantį pagal „verslo modelį, pagal kurį banko produktai ir paslaugos rengiami ir teikiami taikant technologines naujoves“.

„Fintech“ bankas nuo tradicinio skiriasi tuo, kad jame pagrindinis vaidmuo tenka technologijoms. Tačiau „fintech“ sprendimus taiko ir daugelis tradicinių bankų. Kartais jie bendradarbiauja su „fintech“ įmonėmis kaip partnerėmis arba netgi jas įsigyja, kad sustiprintų savo inovacinius gebėjimus. Tradicinių finansinių paslaugų teikėjai paprastai skirstomi į bankus, draudimo bendroves ar turto valdymo įmones. Nuo to, kuriai kategorijai yra priskirti, priklauso ir jų priežiūra. Prie šių kategorijų gali būti priskirtos ir kai kurios „fintech“ įmonės, teikiančios bankines, draudimo ar turto valdymo paslaugas. Tokiu atveju joms taikomi atitinkami teisės aktai ir vykdoma atitinkama jų priežiūra. Tokios pozicijos laikomasi ir „fintech“ bankų atžvilgiu. Pavyzdžiui, banko licenciją turinti „fintech“ įmonė laikoma banku, tad yra prižiūrima pagal ES teisės aktų reikalavimus kaip bet kuri kita kredito įstaiga. Tokių įmonių priežiūrą vykdo ECB kartu su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis.

„Fintech“ keičia tradicinių finansinių paslaugų teikėjų verslo modelius, tačiau kol kas dar anksti prognozuoti, kiek dideli bus šie pokyčiai. Daugelis „fintech“ įmonių rinkoje yra naujokės ir veikia kaip startuoliai. Tad dar neaišku, ar jos augs ir užims didelę finansų sektoriaus dalį, ar pasitrauks į nišines sritis ir teiks specializuotas paslaugas didesnėms įstaigoms. Vis daugiau didelių tradicinių bankų investuoja į finansines naujoves ir savo struktūrose kuria „fintech“ padalinius. Kai kurie yra įsigiję „fintech“ įmonių, įskaitant „fintech“ bankus, arba sudarę partnerystes su „fintech“ įmonėmis, kad jos teiktų jiems specializuotas paslaugas.

Kalbant apie „fintech“ saugumą, tai jokie bankai – nei tradiciniai, nei „fintech“ – nėra visiškai apsaugoti nuo įvairios rizikos. Tiesą sakant, naujos technologijos gali net padėti sustiprinti tiek naujų, tiek labiau įsitvirtinusių bankų infrastruktūrų efektyvumą bei atsparumą. Tačiau kartu gali padidėti ir tam tikra esama rizika. Rizikos valdymas tinkamais procesais yra pačių bankų pareiga, nepriklausomai nuo to, kokį verslo modelį jie taiko.

2. Privalumai ir grėsmes

2. 1. Privalumai

2.1.1. Viskas vyksta sparčiau

Finansinių technologijų įmonė yra finansinė įstaiga, kuri efektyviai išnaudoja informacines technologijas. IT leidžia greičiau pasiekti klientą – aptarnauti be būtinybės atidaryti fizinį padalinį internetu ar per mobiliąją programėlę. Taip pat jos padėjo maksimaliai suefektyvinti procesus, kurie yra svarbūs klientui, pavyzdžiui, pasiūlyti dar greitesnes pinigų perlaidas. Be to, IT padeda efektyviai išnaudoti turimą duomenų kiekį ir tai leidžia prognozuoti kliento veiksmus.

Verslo finansuotojo „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys pastebi, kad dėl technologijų keičiasi visas finansų sektorius. Net ir šiandieninis tradicinis bankas labiau primena IT įmonę – daugiausia dėmesio skiriama technologijoms, kurios padeda paspartinti banko darbą. Anksčiau banke dirbo daugiau klientus aptarnaujančių žmonių, dabar jų skaičius nuolat mažinamas. Visus šiuos pokyčius lėmė naujausios technologijos, pradėjusios keisti tradicinių kredituotojų ir finansinių įstaigų esmę.

2.1. 2. Lankstesnis požiūris

Jeigu bankai naudojasi naujausiomis technologijomis, ar jie taip pat gali būti vadinami finansinių technologijų įmonėmis? Pasak pašnekovo, iš dalies taip, tačiau bankai nėra tokie lankstūs kaip finansinių technologijų įmonės. Be to, skiriasi ir klientai.

Verslui, jaunesniam nei dvejų metų, sunku gauti paskolą iš tradicinių kredituotojų, nes jie nėra linkę prisiimti rizikos. Tačiau tai nereiškia, kad jaunesniam verslui nėra galimybės pasiskolinti apyvartinėms lėšoms ar investicijoms.

„Alternatyvūs kredituotojai ir finansinių technologijų įmonės lanksčiau vertina riziką ir labiau linkę ją prisiimti. Žinoma, tai nereiškia, kad finansuojamos visos besikreipiančios įmonės. Nebankiniai kredituotojai labiau linkę finansuoti tas įmones, kurioms pinigų reikia spartesniam augimui, o ne esamoms problemoms spręsti ir finansinėms spragoms kamšyti“, – sako „Noviti finance“ vadovas.

Reikia žinoti, kur kreiptis

Finansinių technologijų įmonės į finansavimo rinką įnešė greičio, patogumo ir lankstumo. Jeigu anksčiau tekdavo ilgai laukti ir paruošti daugybę dokumentų, patvirtinančių, kam bus išleista paskola, dabar to nereikia. Verslininkas gali gauti paskolą niekur neidamas ir labai greitai. Tačiau renkantis alternatyvų finansuotoją, reikėtų atlikti namų darbus, išsiaiškinti, koks finansuotojas geriausiai patenkins esamą poreikį.

Pavyzdžiui, kredito unijos dažnai specializuojasi į tam tikrus segmentus: ūkininkų finansavimą, būsto paskolas ir pan. Alternatyvūs kredituotojai taip pat specializuojasi. Vieni teikia mikroverslo kreditavimą, kiti siūlo kitokias, pavyzdžiui, faktoringo, paslaugas.

„Tikėtis, kad atėję pas bet kurį verslo finansuotoją gausite vienodą produktą ir vienodą paslaugų kokybę, neteisinga. Rinkdamiesi finansuotoją atsižvelkite į tai, kaip greitai suteikiama paslauga, ar ji suteikiama įsigilinus į konkrečius jūsų verslo poreikius. Dar vienas patarimas – ieškokite finansuotojo, kuris bus jūsų verslo partneris, suinteresuotas jūsų verslo sėkme“, – pataria L. Armalys.

2.2 Grėsmes

Pavyzdžiui, dauguma bankų daugiau dėmesio skiria stambesniems rinkos žaidėjams – didelėms įmonėms, kurioms reikia didesnių paskolų. „Bankams paprasčiau ir naudingiau sutelkti visą dėmesį į vidutinio ir didelio verslo kreditavimą. Todėl su smulkiojo verslo atstovu, kuriam reikia nedidelės paskolos, pavyzdžiui, iki 10 tūkst. eurų, bankas nebus linkęs kalbėtis ir jam suteikti reikiamą sumą. Kam pirmenybę teiks banko vadybininkas, kai ant jo stalo guli dvi paraiškos – 10 tūkst. eurų ir 100 tūkst. eurų paskolai gauti? Atsakymas aiškus – tai, kurioje prašoma didesnės sumos, nes bankų procesai yra parengti taip, kad paraiškai įvertinti, nesvarbu, kokia joje pageidaujama suma, reikia vienodai laiko, o nauda bankui didesnė, kai skolinama didesnė suma“, – aiškina L. Armalys.