Impulsyvūs pirkiniai: perimkite kontrolę

Impulsyvūs pirkiniai yra vienas didžiausių finansinio stabilumo iššūkių. Šiame straipsnyje pabandysime paaiškinti, kas verčia mus spontaniškai leisti pinigus ir ką daryti, norint išspręsti šią problemą.

Daugeliui žmonių priimant sprendimą ką nors pirkti suveikia tam tikrą instinktas, apie kurį puikiai žino rinkodaros specialistai. Tai veikia taip: jei žmogus jaučia, kad kažko nori ir tuo pačiu turi pakankamai pinigų nusipirkti, jis tai perka. Apskritai, kai gaunate gana mažas pajamas, šiame instinkte nėra nieko blogo. Bet kai tik pradedate uždirbti daugiau, tai virsta tikra katastrofa.

Tokiu atveju dėl šio instinktui jūs pradedate sakyti „taip“ kiekvienam atsirandančiam norui. Nesvarbu, kiek jis pagrįstas, ir ar pirkinys bus naudingas, ar bent jau suteiks ilgalaikį malonumą. Yra tikimybė, kad impulsyvūs pirkiniai gali jus nuvesti į finansinę duobę.

Impulsyvus pirkimas: kovos būdai

Vienas iš būdų išspręsti šią problemą yra išleisti pinigus svarbiems finansiniams tikslams greičiau, nei spėsite išleisti savo norams. Norint tai padaryti jums tereikia nustatyti kelis automatinius pervedimus tą dieną, kai gausite atlyginimą. Tai gali būti sąskaitų apmokėjimas, paskolų mokėjimas, pinigų pervedimas į keletą taupomųjų sąskaitų skirtingais tikslais (atostogos, automobilis, mokslai, bet kokie kiti dideli pirkiniai) ir finansinei pagalvei. Ir tada galite gyventi iš likusio lėšų balanso be sąžinės graužaties.

Šis požiūris yra gana geras, tačiau jis turi tam tikrų trūkumų. Pirma, ne visos pajamos tuo pačiu metu patenka į kortelę. Jei esate laisvai samdomas darbuotojas arba savo verslo savininkas, gali kilti grynai techninių problemų. Antra, jei turite kreditinę kortelę (ir beveik kiekvienas šiuolaikinis žmogus ją turi), jūs visada rizikuojate būti vadovaujami savo norų ir išleisti dar neuždirbtus pinigus. Todėl jums reikia ne tik protingai vartoti ir procesą padaryti kaip įmanoma patogesnį, bet ir pergalvoti savo išlaidas ir vertybes.

Vietoj klausimo: „Ar aš to noriu ir ar turiu pakankamai pinigų, kad įvykdyčiau šį norą šią sakimirką?“ turite užduoti sau kitus klausimus:

  • Ar tikrai man reikia šios prekės?

  • Ar tai pagrindinis maistas, ar pagrindinis namų apyvokos daiktas?

  • Ar aš tikrai neturiu šio daikto analogo?

  • Ar yra pagrįsta priežastis, kodėl turėčiau tai nusipirkti dabar? Ar tai gali šiek tiek palaukti?

Tokie klausimai gali jus atvėsinti ir užkirsti kelią impulsyviam pirkimui. Tačiau svarbu nesileisti į kraštutinumus ir neuždrausti sau nusipirkti visko, kas jus džiugina. Geriau išsiugdykite įprotį atidėti pirkimo sprendimus. Įtraukite savo spontaniškus norus į savo būsimų pirkinių sąrašą. Pamatysite, kad po kurio laiko, kai praeina ūmaus potraukio priepuolis, galite lengvai atsisakyti 80% šio sąrašo. Kartą per mėnesį peržiūrėkite savo sąrašą ir atnaujinkite norus: ištrinkite tai, ko jums nebereikia, palyginkite prekių, kurias vis dar norite įsigyti, kainos ir kokybės santykį. Laiko ir sveiko proto testą išlaikę norai gali būti saugiai realizuojami, be jokios kaltės jausmo ir žalos jūsų piniginei.

Prekybos centrų spąstai

Prekybos centrų, kaip ir daugumos kitų verslų, tikslas yra pelnas ir verslininkai jo siekia bet kokia kaina. Tam jiems padeda ištisos kvalifikuotų specialistų komandos – rinkodaros specialistai, psichologai, vadybininkai ir t.t. Paaiškinsime keletą jų itin pamėgtų triukų, kurie naudojami daugelyje parduotuvių.

Marketologai pastebėjo, kad įėjęs į parduotuvę lankytojas pirmuosius žingsnius tiesiog pralekia greitu temtu ir nepamato daug prekių. Žinoma jie negalėjo tokių skausmingų vaizdų stebėti abejingai, todėl prekybos centrų durys automatiškai atsidaro su pauze, todėl tenka prie jų stabtelėti ir priverčia mus sumažinti tempą. Įveikus pirmą kliūtį iš karto jus pasitiks pertvarėlė, prie kurios taip pat turėsite stabtelėti arba atidaryti savarankiškai. Tikriausiai jau supratote kodėl.

Toliau gali tekti pasiimti vežimėlį, tačiau jie kažkodėl labai triukšmingai, neretai ir sunkai rieda. Šis triukas taip verčia pirkėjus sumažinti kelionės greitį, nes daugelis jaučiasi nepatogiai keldami triukšmą. Tam tai pat padeda neįprastai mažomis plytelėmis išklijuotos grindys – kuo daugiau tarpelių tuo labiau barška vežimėlis.

Toliau mus atakuoja išstatymai su nuolaidomis, kurios turėtų mus priversti atidžiau apžiūrėti prekes ir vėlgi atsisakyti greito apsipirkimo. Rinkodaros specialistai pastebėjo, kad kuo daugiau laiko žmogus praleidžia parduotuvėje, tuo daugiau nuperka. Tuo tikslu dažnai perkamos prekės (mėsa, duona) paprastai išdėstomos atokiame prekybos centro taške. Taigi, norint iki jų nusigauti teks pereiti visą prekybos centrą ir tuomet didėja tikimybė, kad į vežimėlius pridėsime nebūtino šlamšto.

Dar vienas visuotinas prekybos centrų vadybininkų triukas yra atpalaiduojanti muzika, kuri ramina ir verčia judėti lėčiau. Neretai pasitaiko ir nerūpestingų melodijų, kurios skatina dar labiau išlaidauti. Reklamos intarpų metu garsas “netikėtai” padidėja, kad atkreiptų dėmesį. Pastarąjį triuką taiko televizija ir radijas.

Prekių išdėstyme taip pat dažnai slypi įvairių klastų. Matomiausiose vietose (lentynos viduryje ar arčiau akių lygio) išdėstomos prekės, kurias mums nori įsiūlyti, o kitos patenka į apačią, viršų, arba kraštus. Daugeliu atvejų už „garbingą“ poziciją parduotuvėje tiekėjas moka nemažus pinigus, kurie, žinoma, yra įskaičiuoti į prekės kainą. Daugiausia dėmesio susilaukia priekasiuose esantys produktai, nes čia pirkėjau nuobodžiauja ir viską apžiūrinėja, todėl konkurencija dėl jų tarp tiekėjų itin arši. Į prekybos centrų reklaminius leidinius prekės dažnai patenka taip pat ne už ačiū. Be to, lentynose prekių vietos periodiškai keičiamos, nes nuolatiniai pirkėjai laikui bėgant poziciją įsidėmi ir eina teisiai prie norimo pirkinio. Neradę prekės mes jos ieškome ir pamatome daugiau pasiūlymų, o jei matome daugiau, didėja tikimybė, kad daugiau nupirksime.

Kitas prekybininkų masiškai taikomas realybės iškraipymo būdas yra kainos nurodymas arti apvalios reikšmės. Tai veikia, nes 39,90€ dauguma žmonių suvokia kaip sumą iki 40 eurų. Teoriškai tai yra tiesa, tačiau tokiu atveju grąžos iš 40 Eur. gausite vos 10 centų. Pabandykite mintyse nuolat suapvalinti sumą iki didesnės, pvz. 9.99 vertinkite kaip dešimt eurų, 4,76 € kaip penkis ir t.t.

Akcijos taip pat ne visuomet reškia pigesnę kainą, neretai ji lieka tokia pati, o kartai net išauga. Tiesa, pastaraisiais metais tokių atvejų mažėja, nes į juos jau reaguoja vartotojų apsaugos institucijos ir skiria nesąžiningiems pardavėjams baudas. Čia taip pat verta paminėti nuolaidos trukmės nurodymą (iki akcijos pabaigos liko 2 val. ir pan.), kad paskatintų pirkti greitai, neieškant prekių analogų, kitų pardavėjų ir kritiškai nevertinant realios prekės vertės bei pirkinio būtinybės.

Taigi, nešvaistykite savo pinigų trumpalaikiams malonumų pliūpsnams ir rinkitės prekes sąmoningai. Sutaupykite lėšų, kad gautumėte tai, kas iš tikrųjų svarbu – naudą ir ilgalaikį džiaugsmą. Rašykite komentaruose kokius marketologų fintus žinote, ar dažnai įsigyjate impulsyvius pirkimus ir kaip su jais elgiatės.



Parašykite komentarą