Lietuvos gyventojų finansinė gerovė viena prasčiausių Europoje

Kiekvienais metais kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ parengia Europos vartotojų mokėjimų tyrimą, kuris atliekamas siekiant gauti įžvalgų apie Europos gyventojų finansinį elgesį, patiriamas išlaidas ir gebėjimą tvarkyti namų ūkio finansus. 2019 m. ataskaita parengta remiantis 24 Europos šalyse iš daugiau nei 24 tūkstančių vartotojų surinktais duomenimis.

Lietuvos gyventojai kenčia nuo vis sunkesnio didesnį finansinį spaudimą, o beveik pusė (44 proc.) lietuvių tikina, kad jų išlaidos auga sparčiau už pajamas. Be to, 28 proc. šalies gyventojų sako, jog apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios skolų išieškojimo bendrovės „Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje tarp 24 tirtų valstybių.

Nepaisant augančio susirūpinimo dėl savo finansų padėties, gyventojai šalyje savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) lietuvių per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įpareigojimus padengdavo laiku, o to neįstengiančių atlikti tautiečių dalis nuo pernai metų sumažėjo 7 procentais.

Šiais metais „Intrum“ atliktas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas taip pat atskleidė, kad mūsų šalyje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. Lietuvoje gyventojų per pastarąjį pusmetį savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo banko kortelės kredito limitą. Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius išaugo 11 proc. ir viršijo Europos vidurkį. Per pastaruosius 6 mėnesius 59 proc. sąskaitoms apmokėti besiskolinusių lietuvių finansinės pagalbos kreipėsi į šeimos narius ar draugus. Beveik trečdalis (30 proc.) sako ėmę paskolas iš bankų.

Tyrimo ataskaitoje matyti, jog 29 procentai Lietuvos gyventojų per mėnesį visiškai nesutaupo pinigų, o 56 proc. apklaustų lietuvių nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų suma. Bemaž du trečdaliai (65 proc.) respondentų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi. Maža to, 59 proc. mūsų šalies gyventojų nuogastauja, jog niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto.

Tyrimas taip pat atskleidė nemalonų faktą – lietuviai iš visų tirtų Europos valstybių gyventojų išsiskiria mažiausiu finansiniu raštingumu. Tik kiek daugiau nei pusė (52 proc.) mūsų tautiečių sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. Tuo tarpu Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 procentus. Be to, Europoje pakankamą finansinį išsilavinimą tikina įgiję daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) gyventojų, o Lietuvoje ši dalis tesiekia 56 proc.

„Didėjantis gyventojų nerimas dėl sparčiau nei atlyginimai augančių sąskaitų išryškina efektyvaus asmeninių finansų valdymo svarbą. Deja, tačiau gyventojų finansinis raštingumas dar yra nepakankamas, o Baltijos šalys ir Lietuva šioje srityje yra vienos iš prasčiausiai atrodančių Europoje. Tai yra problema, kurią būtina spręsti bendromis visuomenės, valstybės ir verslo pastangomis“, – paaiškino Ilva Valeika, „Intrum“ vadovė Baltijos šalyse.

2019-aisiai metais pirmą kartą kartu su kasmetine „Intrum“ vartotojų mokėjimų ataskaita paskelbtas ir Europos gyventojų finansinės gerovės reitingas, kuris sudarytas atsižvelgiant į keturis kriterijus:

  • vartotojų laisvę nuo kreditų (vertinamas skolinimosi mastas kasdienėms išlaidoms ir jų turimų įsiskolinimų santykis su mėnesio pajamomis)
  • šalies gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas (ar žmonės gali susimokėti sąskaitas laiku ir kokia atlyginimo dalis lieka po mėnesio sąskaitų apmokėjimo)
  • vartotojų santaupas (kiek gyventojai gali sutaupyti kiekvieną mėnesį ir jų gebėjimas taupyti nenumatytiems atvejams)
  • finansinį raštingumą (vertinama, kiek vartotojai supranta pagrindinius finansinius terminus ir skaičiavimus).

Aukščiausią vietą tarp Europos valstybių mūsų šalis užima vertinant gyventojų laisvę nuo kreditų. Pagal šį kriterijų Lietuva užima 7 vietą tarp 24 valstybių. Pagal gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas Lietuva pateko į 13 vietą, o pagal santaupas ateičiai – 21 vietą. Liūdna, tačiau lietuvių finansinio raštingumo reitingas yra blogiausias tarp visų apklausoje dalyvavusių šalių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę vietą – 23.

Visą ataskaitą galite rasti čia.



Parašykite komentarą