Jokių santaupų Lietuvoje neturi 18 proc. gyventojų

SEB bankas rugsėjo-spalio mėnesiais atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje, dalyvavo 1002 vyresni nei 18 metų žmonės.

Gyventojų finansinio saugumo tyrimas parodė, kad santaupų mūsų šalyje visiškai neturi 18 proc. gyventojų, o dar tiek pat žmonių turimų lėšų pakaktų vos vienam mėnesiui. Dauguma respondentų per artimiausius metus netgi neplanuoja atsidėti daugiau lėšų. Maža to, 15 proc. apklaustų gyventojų mano, jog per artimiausius metus ko gero greičiausiai sutaupys mažiau, nei pavyko pernai, o 28 procentai pareiškė, kad niekad netaupė ir niekad to nedarys. Sutaupyti daugiau nei tai padarė praėjusiais metais tikisi 5 proc. apklausos dalyvių, o 43 proc. viliasi atsidėti lėšų ateičiai panašiai. Specialistai paprastai rekomenduoja turėti ne mažiau nei šešių mėnesių atlyginimų dydžio sumą, o tokią yra sukaupę vos 11 proc. Lietuvos gyventojų – šis kaičius nepakito nuo pernai.

Net 59 procentai apklaustųjų sako, kad maistui išleidžia daugiau, nei leidžia gaunamos pajamos. Tačiau SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad gyventojai daugiau maistui išleidžia anaiptol ne dėl perteklinio vartojimo, bet dėl palyginti menkų pajamų. Bankininkas tikina, kad mūsų šalyje po truputį mažėja žmonių, kuriems nepakanka pajamų maistui ar naujiems drabužiams įsigyti, tačiau su tokiu nepritekliumi susiduria kas antras pensininkas. Net jei namų ūkio pajamos siekia 1000-1400 eurų, kai kurie tyrimo dalyviai skundžiasi, jog jiems neužtenka lėšų būtiniausioms reikmėms. Tokius namų ūkius dažniausiai sudaro trys-penki žmonės, kurių didžioji dalis yra vaikai.

„Vis dar maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų iš turimų santaupų sugebėtų išgyventi ne ilgiau nei vieną mėnesį ir būtų labiausiai pažeidžiami, jeigu pasikeistų ekonominė padėtis šalyje. Šiemet dažnai skambėję perspėjimai apie kitąmet lėtėsiantį Lietuvos ekonomikos augimą įtakos gyventojų finansinei elgsenai neturėjo. Užuot atidėję dalį padidėjusių pajamų žmonės buvo linkę jas skirti vartojimo reikmėms“, – pasakoja Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė.

Apklausa taip pat atskleidė, jog vienas iš penkių vyresnių nei 50 metų asmenų mano, jog praradęs darbą negautų kito, kuriame gautų panašų atlyginimą. Tuo tarpu gyventojai iki 30 metų mano priešingai – absoliuti jų dauguma įsitikinę, kad problemų ieškant darbo už ne mažesnę algą jiems nekiltų.

Banko ekonomistas T.Povilauskas sako, kad dabar jaunimui yra idealus laikas, nes jaunų žmonių rinkoje gerokai mažiau nei prieš kelis ar keliolika metų. Gali pasirodyti keista, kad beveik trečdalis iš manančių, kad netekę darbo nesusirastų kito už nemažesnę algą, santaupų turi ne daugiau nei mėnesiui. Tai gali lemti neatsakingas požiūris į savo ateitį, pernelyg kuklios pajamos arba nesugebėjimas jas tinkamai tvarkyti.

SEB banko atstovas atkreipė dėmesį, kad atliktas tyrimas parodė, jog nelauktai sumažėjo daugiau nei 30 metų turinčių asmenų dalis tikinančių, jog per artimiausius trejus metus ketina emigruoti į užsienio šalis. Ankstesniais metais šis skaičius buvo 5-6 proc., o 2019 m. taip manančiųjų liko vos procentas. Kita vertus, taip manančių asmenų iki 30 metų skaičius sumažėjo labai nežymiai.

Statistika rodo, kad per vienuolika šių metų mėnesių į Lietuvą grįžo 27 tūkstančių lietuvių, tuo tarpu per visus 2018 m. tokių tebuvo 16 tūkst.



Parašykite komentarą