Kas trukdo mums daug uždirbti ir kaip tai išspręsti?

Šiame straipsnyje pateikiami trys, gana dažnai sutinkami mąstymo spąstai, dėl kurių bijome parodyti iniciatyvą ir pasirenkame netinkamą darbovietę.

Jūs einate į darbą kiekvieną dieną ir sąžiningai vykdote savo pareigas, tačiau atlyginimas nedidėja, o kilimo karjeros laiptais taip pat nenusimato. Galbūt viskas susiję su mąstymo spąstais – sprendimo klaidomis, kurios neleidžia tinkamai suvokti tikrovės ir padaryti teisingų išvadų. Išsiaiškinkime, kokie iškraipymai trukdo jūsų karjerai ir kaip su jais elgtis.

1. Neįvertintas pasyvumas

XX amžiaus 90-ųjų pradžioje mokslininkai atliko įdomų eksperimentą (Omission and commission in judgment and choice). Tiriamieji turėjo įsivaizduoti, kad yra gydytojai ir sprendžia paciento likimą. Jie turėjo pasirinkimą: paskirti gydymą, kuris 15% atvejų yra mirtinas, arba nieko neskirti, žinant, kad tokia taktika sukels žmogaus mirtį su 20% tikimybe.

Atrodytų, kad nėra apie ką galvoti – reikia pasirinkti gydymo būdą. Tada pacientas turės galimybę išgyventi, ir ne tokią mažą. Bet 13% eksperimento dalyvių samprotavo kitaip ir pasirinko neveikimą: jiems atrodė, kad tokiu būdu jų atsakomybė už žmogaus mirtį bus mažesnė. Ir kuo didesnė tikimybė, kad įsivaizduojamas pacientas mirs dėl gydymo, tuo daugiau „gydytojų“ nusprendė nieko nedaryti.

Šie suvokimo spąstai buvo pavadinti neveiklumo nuvertinimu. Dėl tokio požiūrio bijome prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus, verčiau nieko nedarydami ir pasikliaudami atsitiktinumu. Mums atrodo, kad sėdėti ir nieko nedaryti yra saugiau, nei rizikuoti ir bandyti ką nors pakeisti.

Klasikinis tokio elgesio pavyzdys yra antivakserių (nenorinčių skiepytis) judėjimas. Tėvai bijo šalutinio skiepų poveikio ir nori iš viso neskiepyti savo vaikų.

Tačiau nepakankamas veiklumas susijęs ne tik su sveikata. Tai gali pasireikšti ir darbe. Pavyzdžiui, kai nerizikuojame imtis sunkaus projekto ar pasiūlyti kokios nors naujos ir nestandartinės idėjos, o vietoj to mes toliau tylime kampe, neišeidami iš savo komforto zonos. Tai reiškia, kad atimame iš savęs karjeros augimą ir pinigus.

Yra ir kitas panašus iškraipymas – nukrypimas nuo status quo, kuriame mums atrodo, kad dabartinė padėtis visada yra geresnė ir patikimesnė nei galimi pokyčiai.

Kaip išvengti spąstų?

Išanalizuokite, ką prarandate ir ką gaunate, nieko nedarydami. Taip, neveikimas gali sutaupyti laiko, nervų ir energijos: nereikia spręsti naujų problemų, mokytis, daryti klaidų ir rizikuoti, kad jūsų idėjos ir pasiūlymai nebus patvirtinti, o jūs pats būsite palaikytas išsišokėliu. Bet jei nesiimsite iniciatyvos, neprisiimsite nieko naujo ar nepakeisite darbo, jūs neužaugsite kaip profesionalas ir nepradėsite uždirbti daugiau.

2. Polianos principas

1913 m. Amerikiečių rašytoja Eleanor Porter išleido knygą „Pollyanna“, kuri vėliau tapo vaikų literatūros klasika. Pagrindinė istorijos veikėja, vienuolikmetė Pollyanna Whittier, yra nenumaldomai nusiteikusi optimistė, kuri žino, kaip rasti ką nors gero bet kurioje, net ir šlykščiausioje, situacijoje.

Mergaitė lieka našlaite ir atvyksta gyventi pas griežtą ir net kartais žiaurią tetą, tačiau nenusimena ir suvokia visus pasikeitimus beveik su malonumu. „Jei pabandysite, beveik visur galite rasti kažką džiaugsmingo ar gero!“ – sako herojė.

Dėka savo nuostabios asmenybės, Poliana tapo ikonišku vaikų personažu. Anglų kalba netgi turi būdvardį pollyannaish, kuris naudojamas apibūdinti neįtikėtinai optimistišką asmenį. JAV vienu metu buvo atidaryti vadinamieji „džiaugsmingi klubai“, kurie suvienijo neįtikėtinai malonios ir ryškios merginos istorijos gerbėjus.

Tačiau Polianos optimizmas ne visiems atrodo toks žavus visiems. 1978 m. tyrėjai Margaret Matling ir Davidas Strangas šios herojės šališkumą įvertino kaip pažinimo spąstus ir pavadino Polianos principu. Dėl jo žmonės priima tik sau skirtas teigiamas žinutes ir vargu ar pastebi neigiamas arba vis tiek renkasi jas aiškinti su „pliuso ženklu“.

Pavyzdžiui, viršininkas bendrauja su darbuotoju, tačiau pastarasis kenčia nuo poliananizmo ir iš visa to, kas pasakyta, priima tik pagyras.

Tuo tarpu kritiką praleidžia pro ausis arba interpretuoja maždaug taip: „aš vis viena šaunuolis, o smulkmenas galima ignoruoti“. Tas, kuris neklauso kritikos ir neatsižvelgia į savo klaidas, atima sau galimybes tobulėti ir neauga kaip specialistas. Tai reiškia, kad jis uždirba mažiau nei galėtų. Be to, nė vienam viršininkui nepatiks, kad pusė jo žodžių ignoruojama.

Kaip išvengti spąstų?

Optimizmas yra nuostabi ir palyginti reta savybė suaugusiajam. Gyvenimas optimistams yra daug lengvesnis ir džiaugsmingesnis nei sunkiems pesimistams. Todėl tikrai neverta atsisakyti savo teigiamo požiūrio į pasaulį.

Bet geriausia kurį laiką jį išjungti, kai kalbate su viršininkais, mokytojais, treneriais ir bet kuo kitu, kuris vertina jūsų įgūdžius ir teikia atsiliepimus. Atidžiai klausykite, įsiminkite, po pokalbio užsirašykite pagrindines tezes, kad galėtumėte ramiai jas išanalizuoti ir nustatytumėte momentus, prie kurių jums reikia padirbėti.

3. Konteksto efektas

2010 m. žurnalas „Journal of Consumer Research“ paskelbė įdomaus eksperimento (Examining bodily sensations induced by flooring and the moderating role of product viewing distance) rezultatus. Beveik 200 žmonių grupės buvo paprašyta įvertinti įvairius produktus iš prekybos centro. Tuo pačiu metu kambarys, kuriame vyko apklausa, buvo padalytas į keletą skyrių: kai kuriuose iš jų ant grindų buvo įprastas laminatas, kituose – minkštas kilimas. Dalyviai produktus įvertino geriau, jei po kojomis buvo kilimas, o ne laminato grindys, nes taip jiems buvo patogiau.

Ši suvokimo savybė vadinama konteksto efektu. Žinoma, rinkodaros specialistai šią silpnybę noriai naudoja. Jie stengiasi parduotuvėse sudaryti kuo patogesnes sąlygas, kad prekes vertintume geriau ir noriai išleistume daugiau pinigų. Dėl konteksto įtakos mes daugiau dėmesio skiriame smulkioms detalėms, o ne pagrindiniams parametrams.

Pvz., renkantis darbą mus gali vilioti gražus ofisas ir nemokama kava, užuot susitelkus į atlyginimą ar karjeros perspektyvas. Arba, atvirkščiai, mes atsisakome geros vietos, nes kabinetas nėra labai jaukus arba potencialus viršininkas neatrodo pakankamai reprezentatyviai. Negeriausias požiūris tiems, kurie nori uždirbti daugiau ir padaryti karjerą kuo greičiau.

Kaip išvengti spąstų?

Jei turite priimti svarbų sprendimą, pabandykite atsiriboti nuo detalių ir išorinių atributų. Nustatykite, kurie parametrai jums yra svarbiausi, ir sutelkite dėmesį tik į juos. Galite sudaryti sąrašą iš anksto. Pavyzdžiui, gero darbo kriterijų sąrašas: atlyginimas, augimo perspektyvos, premijos, socialinės garantijos. Arba, jei einate į parduotuvę ir nenorite išleisti per daug, sudarykite pirkinių sąrašą. Tai suteiks jums daugiau galimybių sutelkti dėmesį į esminius dalykus ir nekreipti dėmesio į smulkmenas.