Kodėl devyni iš dešimties sėkmingų verslininkų netampa labai turtingais?

Jei solidų kapitalą būtų galima lengvai uždirbti, visi būtų turtingi, tačiau matome, kad taip nėra. Sėkmingiausi verslininkai puikiai valdo savo verslą: žino visus procesus, geba pritraukti klientus ir kompetentingai derėtis. Tačiau turto kaupimas yra visiškai kita sritis, o žaidimas čia vyksta pagal kitas taisykles. Labai maža dalis verslininkų turi dešimties metų planą padidinti savo kapitalui. Tačiau dauguma daro tipiškas klaidas, pavyzdžiui, perka biurą, kai yra naudingiau išsinuomoti, arba perka nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgdami į ilgalaikius investavimo tikslus. Kaip išvengdami klaidų, turėdami žinių ir laikydamiesi disciplinos, per dešimt metų galite padidinti savo kapitalą dešimteriopai?

Visada atsižvelkite į sudėtinius procentus. Daugelis verslininkų (ypač jaunesni – 20–30 metų) negalvoja apie tai, kas nutiks jų kapitalui per dešimt metų. Jie gyvena pagal principą „Dabar aš nusipirksiu tai, ko noriu, o tada uždirbsiu dar daugiau“.

Jei Warrenas Buffettas būtų galvojęs panašiai, jis niekada nebūtų tapęs vienu turtingiausių žmonių pasaulyje. Paklaustas, kodėl nesilankė pas gerą kirpėją, o toliau kirpo plaukus už 1 USD, jis paaiškino: jei sumokėsite kirpėjui 10 USD, tada per keturiasdešimt metų šukuosena kainuos 300 000 USD. Taip veikia sudėtinės palūkanos.

Tarkime, vakarienė restorane kainuos 50 eurų. Į ką ši pinigų suma galėtų pavirsti per dešimt metų protingai investavus? Jei pasirinksite mažos rizikos instrumentą, kurio pajamingumas siekia apie 20%, per dešimt metų dėl sudėtinių palūkanų tokia „vakarienė“ būtų kainavusi 301 eurą. Suprasdamas tai neišvengiamai pradedi galvoti apie iš pažiūros nereikšmingas išlaidas. O kai reikia kalbama apie didesnes sumas? 1000 eurų per 20 metų pavirs 38 tūkstančiais (imsime tą patį 20% pajamingumą ir apskaičiuosime sudėtines palūkanas). Su „Excel“ sau apskaičiuokite, kaip suma padidės dėl sudėtinių palūkanų. Rezultatas jus nustebins.

Nekilnojamasis turtas ne visada yra pelningas. Pirkti butą ar išsinuomoti namą? O kas yra naudingiau biuro atveju – nusipirkti ar išsinuomoti? Dauguma verslininkų nemato skirtumo ir elgiasi gana intuityviai, pagal dabartinę padėtį arba palygina palūkanų už biurą įkainius su šių patalpų nuomos kaina. Be to, dažnai atrodo, kad nekilnojamojo turto vertė neišvengiamai kils. Tiesą sakant, ne visada taip yra.

Pažvelkime į tipišką skaičiavimą. Pavyzdžiui, verslas nuomojasi biurą už 1 tūkstančių eurų per mėnesį, o tada rinkoje pasirodo pasiūlymas pirkti panašų plotą už 120 tūkst. €. Atrodo, kad pirkti yra pelningiau, nes dabar mes per metus sumokame 12 tūkst., o biuras atsiperka per dešimt metų. Taigi, imam.

Tačiau atminkite, kad biuro turėjimas iš karto sukelia keletą komplikacijų. Jis turi būti reguliariai remontuojamas, atnaujinamas, o jei komanda išaugs, teks teks persikelti į kitą biurą, o šį išnuomoti, todėl reikės ieškoti nuomininkų. Be to, pagal statistiką verslas retai gyvena dešimt metų. Daugelis žmonių galvoja apie biurą su tokia ilga perspektyva, tačiau tik nedaugeliui pavyksta likti tame pačiame biure visą dešimtmetį.

Pirkdami biurą, turite pasiruošti sunkiam savininko gyvenimui. Be to, jei yra vienas biuras, o ne dešimt, ekonomiškai nenaudinga pasamdyti vadybininką, kuris jį valdys – išlaidos yra per didelės. Tai reiškia, kad jums patiems tenka papildomos užduotys. Be to, prastovos, kol nerandate nuomininko, taip pat turi įtakos nekilnojamojo turto pelningumui, o NT agentų komisiniai – paprastai pamirštama į juos atsižvelgti. Nuomos pajamos turėtų būti skaičiuojamos 11 mėnesių per metus – tokios nekilnojamojo turto prastovos įvyksta beveik visada.

Todėl mėnesio nuomos mokestį padauginti iš 12 mėnesių, o paskui dar iš dešimties metų yra labai trumparegiškas skaičiavimas. Realus rezultatas gali skirtis apie 50%.

O kaip dėl kainų kilimo? Juk per metus nekilnojamasis turtas brangsta? Čia yra niuansas. Oficialiai infliacija Lietuvoje 2019 m. buvo 2.5 proc., Tačiau jei pažvelgsite į realų kainų, pavyzdžiui, maisto, padidėjimą, tada pinigai nuvertėjo mažiausiai 5 proc. Tuo pačiu metu vidutinė biuro nekilnojamojo turto kaina per pastaruosius metus padidėjo tik 3%. T. y., per metus patalpos tapo 2% pigesnės.

Jei kainos nustos augti, laikui bėgant biuras per metus taps pigesnis dėl infliacijos. Tai yra, jei šiandien perkate patalpą už 100 tūkst. € po metus ji iš tikrųjų kainuos tik 95 000. Ar šis pirkinys pelningas? O jei nekilnojamojo turto kainos rodo neigiamą augimą, kas yra visiškai įmanoma?

Todėl prieš investuodami didelę sumą kažkur, turite atsižvelgti į visus niuansus. Ir jei šiandien galvojate apie biuro ar buto pirkimą, apskaičiuokite, kiek objektas kainuos po dešimt metų. Galbūt pirkinys nėra toks pelningas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Pinigai turėtų dirbti, o ne gulėti balanse. Dažnai verslas savo balanse sukaupia dideles sumas, kurių prireiks tik po kurio laiko. Ir kurį laiką pinigai tiesiog guli, nes verslininkas nežino, kur juos trumpam padėti. Geriausiu atveju pasirenkamas banko indėlis, tačiau visi prisimename, koks šiandien yra tokios priemonės pelningumas – palūkanos tikrai neviršija realios infliacijos. Tai reiškia, kad pinigai galų gale vis tiek nedirba – nepraranda vertės, tai jau yra pliusas, bet ir neatneša pelno.

Žinoma, tnedaugelis nori rizikuoti šiuo klausimu. Tačiau šiandien yra pakankamai mažos rizikos priemonių. Ir jei verslininkams būtų suteiktas patogus būdas išleisti pinigus iš balanso, tada, tiesiog tvarkydami savo kapitalą, jie galėtų uždirbti dvigubai daugiau nei pats verslas. Jums tiesiog reikia žinoti, kaip investuoti.

Problema ta, kad tai nėra labai lengva. Finansų valdymas yra darbas visu etatu. Reikia išstudijuoti ir apdoroti daug informacijos. Todėl didelėse įmonėse paprastai dirba finansų direktorius, kuris taip pat turi rūpintis kapitalo paskirstymu ir įsitikinti, kad pinigai būtų naudojami. Bet reikėtų suprasti, kad vadovas paprastai turi daugybę kitų užduočių ir dažniausiai įsisavina daugiausia pora priemonių ir naudojasi jomis norėdami parodyti, kad pinigai kažkaip dirba. Apskritai didelėse įmonėse vadovai investavimui skiria ne daugiau kaip 20% savo darbo laiko. Todėl efektyvumas nėra itin didelis.

Ką daryti? Pasirinkite patikimą įrankį. Pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas. Daugeliui verslininkų tai yra pats saugiausias produktas, dėl kurio labai sunku prarasti pinigus, tačiau visiškai įmanoma uždirbti daugiau nei iš banko indėlio.

Tačiau nekilnojamasis turtas, kaip minėjome aukščiau, gali tapti pigesnis, todėl reikalinga pažangesnė strategija nei pirkimas ir nuomojimas. Norėdami tai surasti, turėsite skirti šiek tiek laiko išnagrinėti įvairius mechanizmus, susijusius su investavimu šioje srityje. Bet šis žingsnis greitai atsipirks, nes investicijos į nekilnojamąjį turtą paprastai labai greitai padeda verslui normalizuoti savo finansus.

Vidutiniškai per 15 valandų galite greitai išstudijuoti visus konservatyvius instrumentus, kurie egzistuoja šiandien ir gauti 12% pelno per metus. Verta išsikelti tikslą pradėti mokytis jau šiandien, o ne gailėtis per dešimt metų, kad tam neradote laiko ir susitelkėte išskirtinai į verslą.

Išvados. Prieš priimdami bet kokį sprendimą, paskaičiuokite, kiek tai jums kainuos. Jei pinigai tiesiog guli, kiek prarasite? O jei kam nors išleisite, ką tai duos?

Taip, verta pagalvoti ir svarbu suprasti finansines priemones. Tam turėsite praleisti keletą valandų – tačiau vieną katą išsprendus su investicijomis susijusius klausimus reikės tik laikytis pasirinktos krypties.