Lietuviai dažniausiai paskolas ima stambesniems pirkiniams

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 m. balandį „Swedbank“ užsakymu atliko reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą, kurio eigoje buvo apklausti 1007 Lietuvos gyventojai, 1004 Latvijoje ir 1003 Estijoje. Apklausos rezultatai atspindi Baltijos šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus vertinimus nuomones.

Tyrimas atskleidė, jog lietuviai dažniausiai paskolas ima stambesniems pirkiniams. Tuo tarpu latviai ir estai dažniau skolinasi staigioms nenumatytoms išlaidoms, dažniausiai automobilio remontui ar medicinos paslaugoms, o ne pirkiniui, kuriam mėnesio atlygio neužtektų.

„Daugelis linkę manyti, jog Latvijos, Estijos ir Latvijos šalių gyventojų finansiniai įpročiai yra panašūs, tačiau šio tyrimo rezultatai rodo, kad mūsų šalies gyventojai yra labiau konservatyvūs nei kaimyninių valstybių gyventojai. Prireikus dengti netikėtas išlaidas kas penktas lietuvis (21 proc.) kreiptųsi į finansų įstaigą, kai tokioms reikmėms skolintis banke rinktųsi kas trečias estas ir latvis, atitinkamai, 32 proc. ir 33 proc.“, − paaiškino „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Anot Tomo Puliko, tokio elgesio galima priežastimi gali būti stiprus lietuvių bendruomeniškumo jausmas bei tampresni giminės saitai, kuomet nutikus netikėtam įvykiui pagalbos, įskaitant ir finansinę paramą, galima tikėtis iš pažįstamų arba artimų žmonių.

„Lietuviai paprastai gerai pasveria išlaidas, įvertina jų būtinumą ir skolinimosi galimybes renkasi atsakingai. Tautiečiai taip pat gana gerai supranta, kad skolintis atostogoms, šeimos šventėms ir laisvalaikio pramogoms nėra geriausias sprendimas. Pavyzdžiui, už skolintus pinigus atostogauti vyktų vos 2 procentai Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje tokiam tikslui kredito neatsisakytų atitinkamai 5 ir 7 proc. šalies gyventojų“, − pabrėžia gyventojų finansavimo ekspertas T. Pulikas.

Banko „Swedbank“ duomenys rodo, kad per tris šių metų ketvirčius bendra vartojamojo finansavimo paskolų suma padidėjo 4 proc., lyginant su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu. Nepaisant to, vidutinis vartojimo paskolų grąžinimo laikotarpis nepasikeitė ir išliko 5,5 metų.

Tomas Pulikas išskiria tris pagrindines vartojamojo finansavimo sritis:

• vartojimo kreditai – gyventojų paskoloas vartojimo reikmėms

• paskolos automobiliui įsigyti

• Vartojimo paskolos namams – turimo būsto remontas, nebrangaus nekilnojamojo turto, buto ar namo įsigijimui.
  

„„Swedbank“ banko surinkta statistika atskleidžia, kad vartojimo reikmėms gyventojai skolinasi mažiausias sumas, vidutiniškai siekiančias 2,2 tūkst. eurų. Vidutinė paskola automobiliui yra apie 6,2 tūkst., o namų remontui ar nekilnojamojo turto įsigijimui skirti kreditai yra didžiausi ir siekia 10,5 tūkstančius €“, − dalinasi duomenimis banko vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.