Lietuvos bankas siūlo didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje

Lietuvos bankas (LB) siūlo keletą idėjų, kurios galėtų Lietuvoje padidinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje.

Bankų koncentracija vis labiau juntama ir atsiliepia klientams nepalankia kainodara bei kitais būdais. Būsto rinkoje yra du akivaizdūs lyderiai ir jų užimama dalis toliau auga, o likę bankai neįstengia su jais konkuruoti. Yra žaidėjų, turinčių didelę galią. Yra požymių, kad paslaugų kaina galėtų būti geresnė“, – spaudos konferencijoje apie palūkanas kalbėjo LB valdybos narys Tomas Garbaravičius. Pasak valdininko, pastaruoju metu būsto palūkanų augimas Lietuvoje buvo bene didžiausias euro zonoje.

Lietuvos bankas pateikė aštuonis pasiūlymus, kurie galėtų paskatinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje. Todėl LB paskelbė pradinę viešą konsultaciją, kuria siekiama sužinoti rinkos dalyvių ir institucijų nuomonę bei atrinkti pasiūlymus, kuriuos vėliau išnagrinės toliau ir galbūt įgyvendins. Taigi, Lietuvos bankas tikisi, kas kreditų kainas galėtu sumažinti:

• Nauji būsto paskolų davėjai, turintys ilgalaikių lėšų šaltinių;

• Su būsto paskolomis susietų vertybinių popierių rinkos plėtra;

• Paprastesnis skolinimas tarpvalstybiniu lygiu;

• Būsto paskolų pasiūlymų paieška internetinėse platformose;

• Būsto paskolų sertifikavimas;

• Būsto kredito sutarties įkainių skelbimas;

• Kliento finansinis pasas;

• Paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolų refinansavimas.

LB ragina į kreditavimo rinką pritraukti draudimo bendroves ir pensijų fondus.Tomas Garbaravičius daugiausia vilčių deda į naujus rinkos dalyvius, pasižyminčius solidžiu finansiniu užnugariu ir todėl pajėgius skolinti ilgesnei trukmei. Tuo tarpu kiti sprendimai to pasiūlyti negali: pvz.; tarpusavio skolinimo platformose žmonės nėra linkę skolinti ilgam. Dėl šios priežasties LB valdybos narys regi galimybę gyvybės draudimo įmonėms ir pensijų fondams tiesiogiai skolinti būstui įsigyti.

„Kai kuriose Europos šalyse jie tiesiogiai teikia būsto paskolas. Kiti investuoja netiesiogiai – į būsto paskolomis užtikrintas obligacijas. Nereikia ieškoti užsienio įmonių, yra ir Lietuvoje tokių išteklių turinčių“, – pareiškė T. Garbaravičius.

Minėti rinkos dalyviai nūnai tokios paslaugos teikti negali dėl netinkamų teisės aktų, kuriuos derėtų pakoreguoti. Tokia alternatyva draudimo įmonėms ir pensijų fondams gali pasirodyti itin įdomi, kadangi jos pelningumas gerokai didesnis nei investavimo į obligacijas. Dar praėjusiais metais Lietuvos banko atstovas pabrėžė, kad  paskolos nekilnojam turtui bankams yra vienas pelningiausių produktų, jei pažiūrėsime per nuosavybės grąžos prizmę. Net labai konservatyviu vertinimu, šios paslaugos pelningumas siekia net 17%.

Kitas LB pasiūlytas kovos su nesveiku palūkanų augimu būdas yra plėtoti būsto paskolomis užtikrintų obligacijų rinką. Dabar kai ptik vyksta diskusijos dėl bendros Baltijos šalių rinkos plėtros.

„Kiek jos užtruks, sunku pasakyti, bet potencialiai tai gali atsirasti – padėtų pritraukti ilgalaikes lėšas į šį sektorių“, – sakė T. Garbaravičius.

Pasak LB valdybos nario, bene pats sudėtingiausias pasiūlymas būtų kreditavimas „per sieną“ – gyventojai galėtų skolintis iš čia neturinčių atstovybių užsienio bankų. Tačiau norint įgyvendinti šį sumanymą reikėtų įdėti daug pastangų, galbūt netgi Baltijos šalių ar ES lygiu, nes tektų standartizuoti daug procesų ir reikalavimų.

„Būsto paskolos nėra harmonizuotas produktas, yra daug reikalavimų. Skolinti kitoje rinkoje ES leidžiama, bet tai atlikti labai sudėtinga. Dėl šios preižasties tektų harmonizuoti daugybę dalykų. Kita vertus, tuomet gyventojams atsivertų plačios galimybės. Prisidėtume prie bendros ES rinkos įgyvendinimo“, – aiškino LB valdybos narys Tomas Garbaravičius. Pasak jo, šiuo metu šis kreditavimo būdas atleikamas tik pavieniais atvejais, kai to paprašo itin turtingi klientai.

Lietuvos gyventojai nėra linkę refinansuoti būsto paskolų, nepaisant to, kad po tam tikro laiko grąžinus dalį kredito, sumažėja paskolos ir vertės santykis, todėl toks finansinis įsipareigojimas kitame banke gali būti laikomas ne tokiu rizikingu, todėl ir vartotojui atsieis ne taip brangiai.

„Paprastai refinansavimo aktyvumą mažina proceso sudėtingumas. Informacijos apie tai nėra daug, ir galų gale tai kainuoja, – nurodo priežastis LB atstovas. – Tikslios informacijos nėra, bet Lietuvoje refinansuojama maždaug 5–10% kreditų. Pavyzdžiui, Švedijoje atsirado startuolių, kurie pakankamai agresyviai pradėjo refinansuoti kreditus ir siūlyti mažas palūkanas. Tokiu būdu jiems pavyko pritraukti klientų susidomėjimą.“

Be to, Lietuvos bankas siūlo standartizuoti būsto paskolų sutartis, ar bent jau nustatyti minimalias standartizuotas paslaugas. Anot centrinio banko atstovo, palyginus trijų bankų sąlygas paaiškėjo, jog sutartys realizuojamos skirtingai, nepaisant to, kas joms taikoma labai daug taisyklių.

„Taip pat galėtų atsirasti kliento finansinis pasas. Jis talpintų visą informaciją apie žmogų. Jam nereikėtų pildyti skirtingų bankų paraiškų. Bankams būtų paprasčiau surinkti paraiškų skaičių ir jas apdoroti. Čia svarbu masto ekonomija ir išplitimas, Baltijos šalių ar ES iniciatyva būtų kur kas pranašesnė“, – tikina T. Garbaravičius.

T. Garbaravičius taip pat mano, kad būtų galima supaprastinti refinansavimo procesą, taip pat geriau informuoti visuomenę apie šią galimybę.

„Būsto paskola – gana sudėtingas produktas ir visapusiškai palyginti paslaugas ne taip paprasta, yra įvairių mokesčių, pačios paskolos sąlygos turi didelę reikšmę. Reikėtų sukurti tipinę paskolą, kad informacija būtų palyginama“, – mano LB valdybos narys.

T. Garbaravičius mato daug potencialo kredito brokerių veikloje, kurią šiuo metu užsiima labai nedaug žaidėjų. Toks tarpininkas dirba kaip paskolos ieškančiojo atstovas ir gavęs būtinus duomenis derasi dėl geriausių sąlygų bankuose.

„Tai gana skaidrus konkurencinis įrankis. Galime lyginti su draudimo rinka – draudimo brokerių nemažai ir jie reikšmingi – bendrovės jų negali ignoruoti. Būto paskolų rinkoje to nėra gal ir dėl to, kad ji koncentruota. Kelis bankus apeiti nėra labai sudėtinga. O ir tarpininkas nelabai išsiderės, kai yra tik keli“, – apgailestavo T. Garbaravičius.