Lietuvių norą taupyti gali atgaivinti tik rimta finansų krizė

Augant ekonomikai Lietuvos gyventojai drąsiai leidžia pinigus ir nedažnai susimąsto apie taupymą. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paviešinti duomenys atskleidė, kad mūsų šalies namų ūkių taupymo įpročiai šiuo metu yra silpniausi po pasaulinės 2008 metų ekonominės ir finansų krizės.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys komentuoja situaciją taip:

Esame susitelkę į savo pajamas bei jų didinimą, bet pamirštame, kad išlaidos yra ne mažiau svarbios, o turėti santaupų – būtina. EBPO renkami duomenys atskleidžia nedžiuginantį faktą, kad Lietuvoje taupymą sugebėjo priminti smogusi pasaulinė krizė, o ekonomikai atsigaunant bei kylant mūsų šalies gyventojų finansinė elgsena pasikeitė ir jo vėl nebeliko tarp prioritetų“, – sako.

Paskutiniais EBPO turimais 2017 metų duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo rodiklis, skaičiuojamas nuo disponuojamų pajamų, buvo neigiamas ir sudarė -5,24 procento (Estijoje +7,88, kaimyninėje Lenkijoje -0,85).

Žemesnę reikšmę Lietuvoje šis kaičius buvo pasiekęs tik krizės išvakarėse 2007 metais, kuomet smuko iki -8,78 proc. Ekonominė krizė 2008-aisiais jį pakėlė iki -4,74 proc., o visai šaliai smarkiai veržiantis diržus, 2009 ir 2010 metais netgi pasiekė teigiamą reikšmę, atitinkamai +1,14 proc. ir +4,13 procento.

Specialistai stengiasi įvertinti dabartinę ekonomikos temperatūrą ir nuspėti, ar gresia jos lėtėjimas, o gal net ir nauja krizė. Išsivysčiusios užsienio valstybės ima vis garsiau kalbėti apie taupymo krizę. Tą rodo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) turimi duomenys, kurie mato tą patį – asmeninio taupymo lygis čia nukritęs žemiausiai po 2008-ųjų krizės.

JAV Federalinis rezervų bankas konstatavo, kad keturiems iš 10-ies suaugusių amerikiečių problema taptų net netikėtos 400 JAV dolerių išlaidos, nes neturėdami santaupų jie galėtų tik ką nors parduoti arba pasiskolinti.

Neverta neigti, iššūkiai yra labai panašūs. Skirtumas toks, JAV taupymo krizė pripažįstama namų ūkių taupymo normai esant teigiamai – ji pagal EBPO 2017 metais siekė +6,9 proc. disponuojamų namų ūkių pajamų. Tuo tarpu mūsų šalyje ji nuo 2012 metų yra ne tik minusinė, bet ir išlaiko smukimo kryptį. Laikas šį faktą ne tik pripažinti, įvardinti, bet ir imtis jį spręsti“, – teigia Š. Ruzgys.

Anot jo, globalūs iššūkiai ir Jungtinių Valstijų gyventojus priverčia peržiūrėti asmeninius finansus, tačiau priešingai nei Lietuvoje, amerikiečių namų ūkių taupymo rodiklis nuo 1992 metų nebuvo tapęs neigiamas.

LIPFA vadovas taip pat pabrėžia, kad kuo ilgiau trunka taupymo procesas, tuo sunkiau į jį įsitraukiama ir tai suprantama, nes tenka nuolat laikytis disciplinos bei save riboti.

Renkantis taupyti ar ne, verta savęs paklausti, kaip atrodys mano gyvenimas ir kokias turėsiu galimybes po 20 metų ar ir dar ilgiau, jei visą šį laiką visko neišleisiu ir atsidėsiu, taupysiu. Atsakymas vienareikšmiškas: netaupant galimybės neabejotinai bus nulinės. Neturėtume atsipalaiduoti ir pasitikėti tik ekonominiu pakilimu, nes ekonomikos ciklai svyruoja ir krizės pamoką gali tekti skausmingai mokytis iš naujo“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Amerikos vartotojų federacija nuo 2007 metų įgyvendina „America Saves“ kasmetinę kampaniją, skirtą žemas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, kad jie galėtų susitaupyti, susimažinti skolas bei pagerinti savo finansinę padėtį.

Pasak LIPFA vadovo, tai tik dar kartą įrodo, jog net ir gaunant ribotas pajamas yra svarbi ne tik finansinė disciplina, bet ir finansinės pagalvės susikūrimas, atsižvelgiant į turimas galimybes.

Planuojant uždirbti ilguoju laikotarpiu, verta svarstyti apie II ar III pakopos pensijų fondų alternatyvas, didesnes pajamas gaunantys ir apie investavimą daugiau nusimanantys gyventojai galėtų rinktis pasyvųjį investavimą per biržoje prekiaujamus fondus, investavimą į akcijas ar obligacijas. Instrumentų yra daug, tačiau renkantis, kaip investuoti, svarbu įvertinti, koks yra investavimo tikslas, kokia gali būti rizika, kokios finansinės galimybės ir investavimo kompetencija“, – teigia Š. Ruzgys.

Valstybinę socialinio draudimo („Sodros“) sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa šiuo metu turi 1,35 mln. dalyvių, o tai yra daugiau nei 80 proc. šalies dirbančių gyventojų. Daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės „Luminor investicijų valdymas“, „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, , „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.



Parašykite komentarą