Pasaulis atsisako grynųjų, tačiau labai nenoriai

Ar pasaulis pamažu atsisako grynųjų? Iš esmės taip, bet tai vyksta labai lėtai. Čia pateikiami analitinės bendrovės „CoinCenter“ ataskaitos duomenys apie kasdienį atsiskaitymų grynaisiais naudojimą įvairiose šalyse:

Lyderiai tarp kasdienio grynųjų pinigų naudojimo yra Pietų Korėja, JAV ir Australija, o Europos šalių gyventojai neskuba atsisakyti popierinių kupiūrų.

Ekonomika tampa vis labiau skaitmenizuota, o didžiųjų pasaulio šalių – Kinijos, JAV, Japonijos – centriniai bankai svarsto galimybes sukurti savo nacionalinių valiutų skaitmeninius analogus. Taip, kalbant apie greitį ir patogumą, akivaizdu, kad atlikti mokėjimą telefonu ar kreditine kortele daug geriau, be to nereikia nešiojant pilnos piniginės. Bet ar popierinių pinigų atmetimas pakeis esamą finansų sistemą?

Finansų sistemoje, kurioje nėra grynųjų pinigų arba vienodo rango mokėjimų tinklo, visas operacijas turi teisę atlikti tik finansų įstaigos. Tarpininkavimo operacijos iš esmės yra kontroliuojamos ir prižiūrimos. Jei reikalaujama, kad trečiųjų šalių finansinės institucijos dalyvautų visuose sandoriuose, jos turės prieigą prie visos informacijos apie kiekvieno asmens finansinį gyvenimą. Jie gali uždrausti arba apriboti tam tikrų sandorių vykdymą ir, galbūt, net tam tikrų asmenų finansinę veiklą.

Ne kartą esame matę, kaip viso pasaulio vyriausybės naudojasi prieiga prie finansinių duomenų, kad darytų spaudimą savo piliečiams ar netinkamiems asmenims. Pavyzdžių yra daugybė – tai Julianas Assange’as ir jo „WikiLeaks“, Kinijos pilietiniai aktyvistai ir Honkonge protestuojantys studentai, kuriems masiškai uždaromos jų sąskaitos didžiuosiuose šalies bankuose.

Iš pirmo žvilgsnio šie pavyzdžiai gali atrodyti nereikšmingi, nes čia rašoma apie pavienius piliečius ar mažas aktyvistų grupes. O ką jau kalbėti apie Kiniją, kur vyriausybė jau 2020 m. planuoja visur įdiegti socialinio kredito sistemą, pagrįstą beveik visų žmogaus gyvenimo aspektų kontrole. Pagal šią sistemą kiekvienam Dangaus imperijos piliečiui bus suteiktas asmeninis įvertinimas.

Už įstatymų pažeidimų nebuvimą, naudingą visuomeninę veiklą ir, tarkime, už laiku sumokėtą kredito įmoką bus skiriami balai. Tuo tarpu už įvairaus sunkumo netinkamą elgesį – taškai bus sumažinti. Jei balas bus „nepatenkinamas“, šie piliečiai taps antrarūšiais žmonėmis.

Šių metų rugsėjį KLR vyriausybė paskelbė atnaujintą sąrašą sankcijų, kurios bus taikomos žemo rango asmenims:

• Draudimas dirbti valstybinėse įstaigose;

• Socialinės apsaugos nutraukimas;

• Ypač kruopštus muitinis tikrinimas;

• Draudimas užimti vadovaujančias pareigas maisto ir farmacijos pramonėje;

• Nebus galimybės įsigyti lėktuvo bilietus ir miegamą vietą naktiniuose traukiniuose;

• Draudžiama užsisakyti vietas prabangiuose viešbučiuose ir restoranuose;

• Draudžiama auklėti vaikus brangiose privačiose mokyklose.

Tuo tarpu patys finansų tarpininkai nemano keistis į gerąją pusę. Maža to, jie bando apsunkinti jūsų ir mūsų gyvenimą. Vakar Vokietijoje piliečių pasipiktinimo audrą sukėlė žinia, kad Fürstenfeldbruke įsikūręs kooperatinis bankas „Raiffeisen“ įvedė neigiamas taupomųjų sąskaitų palūkanas. Remiantis duomenimis, bankas, esantis maždaug 30 km į vakarus nuo Miuncheno ir turintis tik 1,8 milijardo eurų turto, dabar klientams taikys 0,5% „indėlio mokestį“ už taupomąsias sąskaitas nuo 1 euro ir daugiau.

Tai yra ta pati palūkanų norma, kurią ECB taiko bankams, kai jie laiko pinigus centriniame banke. Bankai privalo laikyti pinigus Europos centriniame banke pagal atsargoms keliamus reikalavimus. Kaip matome, valstybinių bankų noras atsisakyti grynųjų yra ne kas kita, kaip bandymas įvesti dar didesnę žmonių ir jų kišenių kontrolę.