Paskola – tai komercinis pasitikėjimas, sutartis, kurios pagrindu perduodami pinigai (prekė ar paslauga) mainais už pažadą sumokėti vėliau. Pinigai skolinami ne tiesiogiai, o per finansų institucijas, kredito įstaigas, bankus, t. y. per finansinį tarpininką. Tokiu būdu, pinigų davėjas (indėlininkas) patiki savo lėšas tarpininkui (bankui), o šis turi užtikrinti, kad pinigų gavėjas (paskolos gavėjas) pasiskolintus pinigus grąžintų laiku.

Paskola – tai vienas iš būdų įgyvendinti savo tikslą anksčiau nei sutaupomi pinigai. Tačiau asmeninių finansų patarėjai siūlo skirti geras ir blogas paskolas. Geros paskolos – tokios, už kurias įsigyjamas nekilnojamasis turtas ar (smulkusis) verslas, nes šios paskolos teikiamos su mažesnėmis palūkanų normomis. Gerai valdant tokias paskolas galima padidinti investicijų (turto) vertę. Paskola studijoms irgi yra gera, nes tai – investicija į žmogiškąjį kapitalą, kuri, tikėtina, ateityje užtikrins didesnes pajamas; Lietuvoje šios paskolos mažina mokamus gyventojų pajamų mokesčius.

Visas paskolas, teikiamas gyventojams, bankai skirsto į tris pagrindines grupes:

• paskolos gyvenamajam būstui įsigyti;

• vartojimo paskolos (tam tikra prasme prie jų priskiriamos ir paskolos studijoms );

• paskolos verslui.

Atsižvelgdami į pasirenkamos paskolos rūšį bankai gavėjams taiko skirtingas sąlygas ir palūkanų normas už paskolas.

Banko paskolų klasifikacija:

• pagal laikotarpį, kuriam išleidžiama paskola

• pagal apdraudimą;

• pagal skolintojus;

• pagal skolininko statusą;

• pagal išleidimo tikslus;

• pagal pajamų išmokėjimo būdus ir kt.

Paskolų klasifikacija

Priklausomai nuo paskolos teikimo termino, dažniausiai nagrinėjamos šios bankų teikiamų paskolų rūšys :

• trumpalaikės paskolos, kurios paprastai yra suteikiamos laikotarpiui iki 1 metų ir dažniausiai skiriamos įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti;

• vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės paskolos, kurios yra suteikiamos verslo investiciniams projektams finansuoti bei verslui plėtoti. Šios paskolos suteikiamos ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui;

• kredito limitai. Tai tokia finansavimo forma, kai bankas skiria verslui tam tikras lėšas, kurios, esant būtinumui, atlaikytų pinigų srauto atoslūgius.

Paskolų tipai klasifikuojami pagal apdraudimą:

• Paskolos su apdraudimu yra gaunamos įkeitus turtą: nekilnojamą turtą, vertybinius popierius, depozitus grynais arba taupomąsias sąskaitas, atsargas ar debitorines sąskaitas. Tikslas yra sumažinti banko riziką patirti nuostolius, jei būtų nevykdomi įsipareigojimai.

• Paskolos be apdraudimo yra tos, kurių pagrindą sudaro skolininko finansinė būklė ir bankas visiškai priklauso nuo kliento finansinės veiklos.

Apdraustų paskolų pavyzdys yra debitorinės paskolos ir paskolos inventoriui įsigyti; neapdraustų paskolų pavyzdžiai – kredito linijos ir automatiškai atsinaujinantys kreditai.

Paskolų tipai klasifikuojami pagal skolintojus:

• Tiesioginės paskolos yra tokios paskolos, kurias išduoda tik vienas bankas tiesiai skolininkui.

• Sindikatinės paskolos atsiranda tuomet, kuomet skolininkui reikia daugiau fondų , negu vienas iš jo bankų gali suteikti. Tuomet apsivienija keli bankai ir kiekvienas paskolina po dalį sumos (tuo pačiu bankai pasidalina riziką).

• Bendrininkavimo paskolos yra tokios paskolos, kuomet bankai proporcingai pasidalina paskolas, kurias išdavė kiti skolintojai, Dėl jų gali būti tariamasi be skolintojo žinios ir kreditavimo sąlygos gali skirtis nuo pradinių paskolos teikimo sąlygų.

Paskolų tipai klasifikuojami pagal skolininkus:

• Komercinės paskolos ir paskolos gamybai vystyti yra teikiamos skolininkams(juridiniams asmenims)

• Vartotojiškos paskolos – tipiniai mažmeniniai sandoriai, kurie sudaryti su fiziniais asmenimis.

• Paskolos bankams/ draudimo/finansinėms įstaigoms.

• Valstybinės rizikos paskolos

Priklausomai nuo palūkanų normos, skiriamos šios trumpalaikės banko paskolos rūšys :

• paskola su paprastosiomis palūkanomis taip pat vadinama paskola su reguliariomis palūkanomis. Tai paskolų rūšis, kai skolininkas grąžina paskolą, o palūkanas moka tiktai suėjus paskolos grąžinimo terminui;

• paskola su palūkanų nuolaida. Gaunant paskolą su palūkanų nuolaida, palūkanas bankas sumažina paskolos naudojimo laikotarpio pradžioje;

• paskola dengiama dalimis kartu su palūkanomis. Užuot paskolą padengus iš karto, bankas gali reikalauti, kad ji būtų dengiama kiekvieną mėnesį. Tokia mėnesinė išmoka susideda iš palūkanų ir pagrindinės skolos. Tačiau šiuo atveju bendras palūkanų kiekis yra suskaičiuotas ir pridėtas prie pagrindinės sumos. Taigi tokiais atvejais kiekvieną mėnesį reikia mokėti ir pagrindinės skolos dalį, ir palūkanas;

• kompensacinio likučio paskola. Kompensacinis likutis – tai privalomas (paprastai nuo 5 iki 20 proc.) paskolos procentas, kurį skolininkas privalo kaip užstatą laikyti depozitinėje sąskaitoje. Kompensacinis likutis gali būti nustatytas kaip absoliutus minimalus likutis arba vidutinis likutis per tam tikrą sulygtą laikotarpį. Vidutiniai kompensaciniai likučiai yra būdingi firmų paskoloms. Jei firma depozitinėje sąskaitoje turi lygį arba didesnį pinigų kiekį negu kompensacinis likutis, jai nebereikia dėti papildomos pinigų sumos.

Ilgalaikis kreditas teikiamas juridiniams ir fiziniams asmenims jų ūkinės veiklos ir socialiniam vystymui pagal ilgalaikes investicines programas. Ilgalaikės paskolos teikiamos verslui plėtoti, naujiems įrenginiams, technikai ar technologijoms įsigyti, nekilnojamam turtui pirkti, statybos bendrovėms gyvenamiesiems namams statyti.

1. Skolinimosi procesas ir paskolų vertinimas

0.1pav. Skolinimosi procesas

Šia tvarka išduodamos visos minėtos paskolos, tačiau būsto, studijų paskolos ir lizingas turi tam tikrų ypatumų, apie kuriuos šioje temoje nekalbėsime .

Paskolų vertinimas Siekiant užtikrinti tinkamą pinigų cirkuliavimą ir grįžtamumą, kreditavimo veikloje taikomi įvairūs kliento ir išduodamos paskolos vertinimo būdai, vienas jų yra vadinamasis CAMPARI. Kiekviena raidė reiškia tam tikrą kreditavimo principą:

• Character – nurodo pinigų gavėjo patikimumą, t. y. kaip skolintojas vertina moralines kliento savybes; tai tam tikras pasitikėjimas klientu, kurį gali lemti ankstesnė kreditavimo istorija, informacija apie kliento veiklą ir kt.

• Ability – nusako finansines kliento galimybes grąžinti paskolą; vertinamos gaunamos kliento pajamos, skaičiuojama, kiek klientui lieka pinigų paskolai grąžinti, patenkinus kitus poreikius ir privalomas išlaidas.

• Margin – marža; tai kreditoriaus taikomas „antkainis“, skirtumas tarp pinigų pirkimo iš indėlininkų ir pinigų pardavimo paskolos gavėjui. Maržai apima kelis kriterijus, tačiau visada turi atitikti banko prisiimamą riziką už galimą kliento nemokumą ar mokėjimų sutrikimą

• Purpose – tikslas; kreditavimo veikloje labai svarbu, kad paskola būtų panaudota tam tikslui, kuriam ją suteikė kreditorius; tai užtikrina ir pinigų naudojimo klientui naudą, ir suteikia tikrumą kreditoriui, nes jis iš anksto gali įvertinti ir galimą investavimo riziką.

• Amount – paskolos suma. Pabrėžiama, kad suma turi atitikti pinigų poreikį konkrečiam tikslui įgyvendinti.

• Repayment – paskolos grąžinimo periodiškumas turi atitikti gaunamus pinigų srautus, priešingu atveju, atėjus mokėjimo laikui, klientui gali pritrūkti reikiamos sumos, o anksčiau gautas pajamas jau gali būti panaudojęs kitiems tikslams.

• Insurance – grąžinimo užtikrinimas; paskolos dažniausiai užtikrinamos turto įkeitimu arba laidavimu, bet neretai ir mokių institucijų, tarp jų ir valstybinių, garantija ar paskolos draudimu.

Tačiau, nepaisant kliento mokumo įvertinimo, bankai, būdami indėlininkų „įgaliotiniais“, neturi teisės išduoti paskolų, kurių grąžinimu abejoja. Visais atvejais rizikingesnės paskolos yra kompensuojamos didesnėmis palūkanų normomis. Rizikingesnėmis laikomos paskolos, už kurias nėra įkeičiamas turtas.

2. Smulkusis ir vidutinis verslas

Kai kalbama apie smulkųjį verslą, beveik visada drauge minimas ir vidutinis verslas. Jie kartu turi vieną bendrą pavadinimą – smulkusis ir vidutinis verslas (SVV). Toks verslas apibūdinamas kaip įmonė, kurioje dirbančių darbuotojų skaičius, taip pat apyvarta arba kiti rodikliai neviršija nustatytų.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės skirstomos į tris grupes:

•mikroįmonė (tai įmonė, kurioje dirba tik iki dešimt darbuotojų, o jos metinės pajamos neviršija 2 milijonų eurų arba įmonės turto balansinė vertė neviršija 1,45 milijonų eurų);

•maža įmonė (tai įmonė, kurioje dirba iki 50 darbuotojų, o metinės šio įmonės pajamos neviršija 7 milijonų eurų arba jos balansinė turto vertė ne didesnė nei 5 milijonai eurų);

•vidutinė įmonė (tai tokia įmonė, kurioje dirba iki 250 darbuotojų, o jos metinės pajamos neviršija 40 milijonų eurų arba turto balansinė vertė yra iki 27 milijonų eurų).

Smulkiajame versle daugelyje šalių dirba didžioji dalis gyventojų. Taip pat reikšminga tai, jog smulkaus ir vidutinio verslo įmonės operatyviau prisitaiko prie aplinkos pokyčių.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui prioritetą teikia Europos Sąjunga. Ji pagal struktūrinių fondų veiksmų programas remia smulkųjį ir vidutinį verslą. Taip pat šiam sektoriui padeda ir valstybė: smulkiajam ir vidutiniam verslui labai dažnai suteikiamos mokesčių lengvatos, kita finansinė parama, veikia skatinimo fondai ir kt.

3. Kaip gauti verslo paskolą? Patarimai smulkiam ir vidutiniam verslui

Jei apsisprendėte finansuoti verslo augimą iš išorinių šaltinių, neišvengiamai susidursite su daugybe klausimų: kaip gauti paskolą geriausiomis sąlygomis, kuri kredito įstaiga gali suteikti reikiamą paskolą, kokios paskolos sumos prašyti ir kokia yra finansavimo kaina? Šiuos klausimus paprasčiau atsakyti didelėms, ilgą laikotarpį veikiančioms ir reguliariai išorinį finansavimą naudojančioms įmonėms. Tačiau smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje vis dar aktyviai naudoja akcininkų kapitalą verslo vystymui, turi mažiau patirties ir informacijos apie išorinio finansavimo galimybes.

Išsiaiškinkite verslo poreikius

Prieš kreipiantis į verslo finansavimo teikėją, svarbu įsivertinti verslo poreikius ir ateities planus. Kokiam tikslui ir kokiam terminui reikalingas verslo finansavimas? Ar reikalinga ilgalaikė verslo paskola investicijoms, materialiam turtui įsigyti, ar verslas susidūrė su trumpalaikiu apyvartinio kapitalo trūkumu ir reikalinga trumpalaikė verslo paskola šiam trūkumui padengti? O galbūt patogiausias finansavimo sprendimas būtų vienkartinis gautinų sumų finansavimas itin trumpam laikotarpiui, siekiant įvykdyti papildomus darbus, pristatyti naujas prekes, ar įsigyti žaliavų su nuolaida? Išsiaiškinę verslo poreikius, žinosite, koks finansavimo produktas bus tinkamiausias Jūsų verslui, ir galėsite priimti tolimesnius sprendimus.

Įvertinkite skolinimosi alternatyvas

Beveik visos finansinės institucijos internete pateikia savo siūlomų verslo paskolų ir kitų finansavimo produktų aprašymus ir pagrindines sąlygas. Prieš kreipiantis su verslo paskolos prašymu, atlikite namų darbus ir pasitikrinkite, ar Jūsų verslui tinka siūlomas produktas, palyginkite skirtingų finansavimo teikėjų pasiūlymus. Kreipdamiesi su aiškiu poreikiu sukursite rimtesnį įspūdį apie savo verslą ir galėsite greičiau pasiekti jums tinkamiausią finansavimo sprendimą bei sąlygas. Vertindami skolinimosi alternatyvas, būtinai atkreipkite dėmesį į verslo paskolos terminus, palūkanų normas, nutraukimo ir išankstinio grąžinimo galimybes, ir kitus mokesčius. Taip pat susipažinkite su pagrindinėmis paskolos sąlygomis ir verslo įsipareigojimais, kurie detaliai atskleidžiami paskolos sutartyje.

Užduokite tinkamus klausimus

Išsirinkę tinkamiausią paskolos variantą, susisiekite su kredito įstaiga ir išsiaiškinkite minimalius paskolos suteikimo kriterijus, kokius dokumentus reikia pateikti kredito vertinimui, per kiek laiko galima gauti finansavimo sprendimą, kokį turtą reikia įkeisti už suteikiamą paskolą ir kada bus išmokėta verslo paskola.

Jeigu esate naujas kredito įstaigos klientas ir jūsų prašoma verslo paskolos suma yra ženkli, paskolos suteikimo terminas gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Smulkiam ir vidutiniam verslui patartina įsivertinti, kada verslui prireiks papildomų lėšų ir atitinkamai suplanuoti paskolos paraiškos pateikimo laiką dar prieš pasiekiant verslo sezoniškumo piką.

Įsivertinkite savo ribas

Jei verslas dar jaunas arba įmonė neturi pakankamai materialaus turto įkeitimui už būsimą paskolą,  verslo galimybės gauti paskolą bankuose labai sumažėja. Beveik visi paskolos teikėjai vykdo kredito patikrinimo procesą ir vertina bendrovės pateiktus finansinius duomenis. Priklausomai nuo finansinių rodiklių, kredito istorijos ir mokėjimo pradelsimų, verslui nustatomas maksimalus skolinimosi limitas, kuris gali būti periodiškai peržiūrimas. Tad jeigu kreipsitės su nepagrįstai dideliu paskolos prašymu, tikėtina, kad paskolos prašymą kredito įstaiga atmes arba pasiūlys blogesnes sąlygas.

Prieš prisiimdami papildomus finansinius įsipareigojimus, užduokite sau kelis esminius klausimus:

• Kiek papildomų lėšų reikėtų verslo vystymuisi?

• Ar papildomas finansavimas padės mano verslui augti?

• Ar atitinku minimalius reikalavimus paskolos gavimui?

• Kokio dydžio paskolą galiu gauti pagal turimą įmonės turtą?

• Ar turiu pakankamą pinigų srautą paskolos grąžinimui?

Bankinis ir alternatyvus finansavimas

Verslui prieinamos finansavimo galimybės priklauso nuo veiklos sektoriaus, veiklos trukmės ir kitų rinkos sąlygų. Bankai laikosi konservatyvesnės skolinimo praktikos, bet suteikdami ilgalaikes paskolas gali pasiūlyti mažesnę palūkanų normą. Alternatyvūs finansavimo tiekėjai yra lankstesni, greitesni, bet brangesni.

Bankai taiko atsakingo skolinimosi politiką ir finansavimą suteikia tik įmonėms, kurios dirba pelningai, tvarkingai valdo finansus ir laiku moka įmokas už įmonei suteiktą paskolą. Dažniausiai finansuojamos bent vienerius metus veiklą vykdžiusios įmonės. Bankai laikosi principo, kad iki metų veikiantis verslas turi apsiprasti su verslo valdymu, įsipareigojimų vykdymu ir rinkos sąlygomis, ir finansuoti veiklą iš nebankinių šaltinių. Šiai bankų nuostatai pagrindo suteikia ir pasaulio, ir Lietuvos statistika – didelė dalis naujai įkurtų įmonių veiklą nutraukia per pirmus metus.

Alternatyvūs finansavimo tiekėjai dažniausiai yra lankstesni, suteikia paskolas ir jaunoms ar laikinai nuostolingai veikiančioms įmonėms. Nebankinės finansinės įstaigos pasižymi finansavimo sprendimų greičiu ir verslui suteikia galimybes operatyviai reaguoti į naujus plėtros, pardavimų pasiūlymus ar konkursus. Šiuolaikiniai alternatyvūs finansavimo tiekėjai taip pat vertina verslo kreditingumą, tačiau suteikia daugiau skaidrumo ir laisvės verslui – nereikalauja ilgalaikių sutarčių ar įsipareigojimų, netaiko paslėptų mokesčių, mokama tik už faktiškai suteiktą paskolos sumą, taip pat nereikalaujama kredito patikrinimo mokesčių  ar metinių sąskaitos administravimo mokesčių.

Kredito unijos ir banko palyginimas

Paskolą naujam verslui gali suteikti tiek bankai, tiek kredito unijos, tačiau jų siūlomos sąlygos skirsis iš esmės.  Pagrindiniai šių įstaigų bruožai:

Bankas

• Netoleruoja labai aukštos rizikos

• Reikalauja turto įkeitimo arba laidavimo

• Naują verslą finansuoja tik dalinai – reikalauja vidinio finansavimo dalies

• Gali pasiūlyti žemesnes palūkanas

Kredito unija

• Toleruoja gana rizikingas investicijas

• Gali suteikti paskolą be turto įkeitimo

• Siūlomos palūkanos ženkliai (5 proc., ar daugiau) aukštesnės lyginant su bankais.

Paskolos garantijos

Kreipiantis į banką ar kredito uniją dėl verslo paskolos dažnai susiduriama su problema, kai siūlomo užstato kredito įstaigai neužtenka, arba jis neatitinka keliamų reikalavimų. Siekdami finansavimo smulkaus ir vidutinio verslo subjektai gali pretenduoti į INVEGA teikiamą garantiją iki 80 proc. paskolos sumos. Likusios negarantuotos  paskolos dalies grąžinimas gali būti užtikrinamas įkeičiant įsigytą turtą ir kitais paskolos gavėjo užstatais.

Garantijos suteikiamos paskoloms, kurios skirtos:

• materialioms investicijoms

• nematerialioms investicijoms

• apyvartinėms lėšoms

• investicijoms refinansuoti

LITERATŪRA

Angelė Lileikienė, Jurgita Martinkienė. Bankininkystė, Klaipėda, 2005.

Vytautas Sūdžius Smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas, Vilnius, 2001.

Pranas Katauskas. Finansinių skaičiavimų pagrindai, Vilnius, 2010.

Erikas Taisonas ir Džimas Šelis. Smulkusis verslas žaliems, Kaunas 1999.

http://laikasverslui.lt/index.php?aid=504

http://debifo.lt/kaip-gauti-verslo-paskola-patarimai-svv/

http://www.efektyvusplanas.lt/verslo-finansavimas-lietuvoje