Prieš „Juodąjį penktadienį“ ir Kalėdas padaugėja netikrų el. parduotuvių

Artėjant Kalėdinių dovanų karštinei internete pastebimai padaugėja įvairaus plauko apgavikų sukurtų netikrų el. parduotuvių. Tokie projektai imituodami tikrą prekybą vilioja pirkėjus 80% arba dar solidesnėmis nuolaidomis, kartais netgi siūlo prekes tik už siuntimo išlaidas, ir tokiu būdu iš nieko neįtariančių naivesnių bei nepatyrusių pirkėjų išvilioja ne tik pinigus, bet ir kredito kortelių duomenis.

„Dovanų pirkimo periodas – tai darbymetis ne tik sąžiningam verslui, bet ir sukčiams. Sukurti įtikinamą prekybos internetu platformą yra gana nesudėtinga ir nereikalauja ypatingų žinių. Internetinė svetainė kartais net nereikalinga – prekyba, masinant pirkėjus milžiniškomis nuolaidomis, vyksta ir socialiniuose tinkluose. Todėl pigesnių prekių internete ieškantys pirkėjai turi būti atidūs kiekviename žingsnyje ir kritiškai vertinti menkiau žinomas ar neseniai registruotas parduotuves, ypač bandančias apsukti galvą nuolaidomis. Pavojaus signalas prieš akis turėtų užsidegti iškart, jei matote 700 Eurų įprastai kainuojantį laikrodį, telefoną ar planšetę, kuris vienoje svetainėje parduodamas už 100 €“, – paaiškino „Luminor“ informacinio saugumo vadovas Baltijos šalims Tomas Martinkėnas.

Anot specialisto, netikrų parduotuvių internete pasitaiko visais metų laikais, tačiau jų kiekis ypač išauga prieš didžiąsias žiemos šventes. Tai nestebina, nes žmonės stengiasi kaip galima greičiau ir už mažesnę kainą apsirūpinti dovanomis, o per skubėjimą gyventojai tampa mažiau atsparūs apgavikų vilionėms.

Per pastarąjį mėnesį į „Luminor“ banką kreipėsi 25 klientai, kurie įtarė, kad pervedė pinigus arba suvedė kreditinės kortelės duomenis sukčių svetainėse. Vidutiniai nuostoliai sumokėjus už pirkinius parduotuvių imitacijose siekia 100 Eur. Prarastos sumos gali būti dar didesnė, jei pirkėjas sukčiams perduoda kredito kortelės duomenis ir ilgą laiką nepastebi jo vardu atliekamų bankinių operacijų.

Kaip apsisaugoti?

„Jei perkate iš mažiau žinomos parduotuvės internete, vieno vardiklio įsitikinti parduotuvės tikrumu nebeužtenka. Sukčiai išmoko klonuoti saugumą žyminčius sertifikatus „Verified by Visa“ ir „Mastercard SecureCode“. Apsukresni apgavikai prie internetinės parduotuvės internetinio adreso priduria saugumą imituojančią spynelės ikonėlę. Dėl šių priežasčių atskirti patikimą pardavėją nuo rizikingo tapo iš tiesų gana keblu. Todėl rekomenduoju prieš apsiperkant nežinomoje parduotuvėje įvertinti kuo daugiau internete prieinamos informacijos ir ją vertinti kritiškai. Jei manote, kad už prekes pervedėte pinigus sukčiams arba jiems atskleidėte kredito kortelės duomenis – kuo greičiau praneškite bankui ir Policijai“, – pataria T. Martinkėnas.

netikros interneto parduotuvės požymiai:

• Siūlomos milžiniškos nuolaidos, kurios tarsi sufleruoja: „per daug gerai, kad būtų tiesa“

• Neseniai užregistruotas parduotuvės adresas (domenas) internete. Sukūrimo datą galite pasitikrinti tam skirtose svetainėse, pavyzdžiui, www.whois.net

• Tinklapis neveikia sklandžiai: neaktyvios nuorodos, mygtukai, svetainė rodo programavimo klaidas

• Nenurodyti kontaktiniai duomenys arba jais nepavyksta susisiekti su pardavėju

• Nuorodą į parduotuvę netikėtai gavote internetu iš draugo ar pažįstamo, kuris primygtinai siūlo joje apsilankyti

• Google paieškos rezultatuose nėra informacijos apie parduotuvę kituose šaltiniuose arba jie atrodo nepatikimi

Luminor“ informacinio saugumo vadovas Baltijos šalims pabaigai rekomenduoja turėti atskirą mokėjimo kortelę apsipirkimams internetu ir joje laikyti tik būtiną pinigų sumą. Tokiu atveju net ir patekus į sukčių pinkles, nusikaltėliai neįstengs padaryti didelės finansinės žalos.