88 proc. vyrų skolų neįtvirtina jokiu dokumentu

Bendrovės „Legal Balance“ neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vyrai dažniausiai pasitiki asmenimis, kuriems skolina savo pinigus, todėl kreditavimo sandorio nefiksuoja dokumentai ir apsiriboja žodiniu susitarimu. Apklausoje aktyviausiai dalyvavo vyrai nuo 35 iki 54 metų (58 proc.). 28 procentai respondentų gauna pajamų nuo 900 iki 1 299 eurų į rankas, tuo tarpu 18 proc. – virš 1 300 €. Tyrime iš viso dalyvavo 400 žmonių. 

Prieš dvejus metus atlikta analogiška apklausa atskleidė, kad nepasirūpinusių jokiais skolos dokumentais ar rašteliais buvo 76 proc. vyrų, pernai – 90 nuošimčių. Taigi, šiais metais matyti nedidelis sumažėjimas atvejų, kuomet pinigai skolinami niekaip neįtvirtinant arba dėl kredito buvo susitariama žodžiu.

„Legal Balance“ vadovui Mariui Šlepečiui kelia tai, kad nepaisant įvairiausių atsakingo skolinimo būdų viešinimo, artimi santykiai vis dar sąlygoja gan neatsargų požiūrį į skolinimosi fakto užfiksavimą. Praėjus tam tikram laikui paskola gali tapti artimųjų žmonių nesantaikos priežastimi, todėl specialistas ragina skolinti ir skolintis labiau apgalvotai.

Tyrime dalyvavę respondentai dažniausiai skolina gerai pažįstamiems žmonėms, draugams, o šeimos nariams arba giminėms tai daro net 92 proc. (2017 m. – 90 proc., 2018 m. – 95 proc.). UAB „Legal Balance“ vadovas pabrėžia, kad pastarųjų metų tendencijos išlieka panašios: dažniausiai skolinama draugams ir artimiesiems, tačiau pastebimas ir kelių procentinių punktų augimas tarp skolinančių mažai pažįstamiems arba beveik nepažįstamiems žmonėms: 1 proc. apklaustųjų nurodė suteikę paskolą įmonėms, tuo tarpu 9 procentai tai darė naudodami tarpusavio skolinimosi platformas.

41 proc. respondentų lėšas skolino kitiems asmenims per pastaruosius 12 mėnesių. 2017 metais tai besielgiančių buvo 48 proc., pernai – 38 procentai. Dažniausia pinigus skolino gaunantys aukštesnes pajamas jauni vyrai.

Net 57 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų prisipažino susidūrę su paskolos negrąžinimu. Anksčiau šie skaičiai buvo šiek tiek mažesni: 54 proc. 2017 metais ir 56 proc. 2018 m. Tarp skolinusių per paskutinius 12 mėnesių skolos neatgavusių asmenų dalis yra dar didesnė ir siekia 65 proc. (2017 m. – 63 proc., 2018 m. – 67 proc.).

Apklausa parodė, kad sumažėjo asmenų, kurie, nesulaukę skolos grąžinimo, kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę ar kitokią padėsiančią atgauti skolą instituciją. 2019 m. tyrimo duomenimis, pagalbos kreipėsi vos 14 proc., praėjusiais metais tai padarė 16 proc., o 2017 metais – penktadalis visų respondentų. Skolų išieškojimo profesionalo Mariaus Šlepečio nuomone, skaičiai gana iškalbingi ir paaiškina, kodėl derėtų atkreipti dėmesį į tinkamą skolos įforminimą.

„Tikėtina, kad netinkamai įforminus skolos faktą, vėliau ši klaida „kainuoja“: delsiama reikalauti grąžinti be raštelio paskolintus pinigus arba skola apskritai „nurašoma“ į nuostolius, nenorint užsiimti įrodinėjimu neturint dokumentų“, – paaiškino specialistas. Šiais laikais internete g nesudėtinga rasti profesionaliai parengtų dokumentų šablonų ir jų pagalba pasirūpinti saugesniu skolinimu.

Nepaisant gana neatsakingo vyrų elgesio, visgi net 61 proc. apklaustųjų neatgavę skolintų pinigų būtų linkę kreiptis pagalbos, o ne patys bandytų susigrąžinti lęšas. Lyginant šių metų duomenis su ankstesniais tyrimais, šis skaičius didėja: 2018 m. tikino pagalbos būtų linkę ieškoti 57 proc. responentų, o 2017 metais – 59 proc. respondentų.

M. Šlepetis mano, kad kreditoriaus kreipimasis į profesionalus dėl skolos grąžinimo nesugadina artimų santykių. Maža to, specialistas tikina, kad būna net atvirkščiai – profesionalo dalyvavimas gali padėti juos išsaugoti ir pagelbėti skolininkui susiplanuoti mokėjimus pernelyg nenukenčiant ir be neigiamų emocijų.



Parašykite komentarą