Atsakingojo skolinimo nuostatai



Dar 2011-aisiais metais Lietuvos bankas paskelbė Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriais norima apsaugoti žmones nuo neatsakingai prisiimamos finansinės naštos bei mažinti finansų sistemos ir visos šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Minėtos paskolų teikimo taisyklės nusako aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės ignoruoti siūlydamos paskolas fiziniams asmenims ir vertindamos jų mokumą.

„Atsakingojo skolinimo nuostatai nėra panacėja, kuri išgydys netolimos praeities paskolų bumo žaizdas. Tai greičiau skiepai, kurie padės tramdyti pandeminį svaiginimąsi paskolomis ir gyvenimą ne pagal pajams. Tik atsakingai skolindami ir skolindamiesi mažinsime skaudžiai sprogstančių kainų burbulų pūtimąsi bei ekonomikos nesubalansuotumo riziką“, – aiškina Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Nuostatuose rašoma, jog kredito turtui įsigyti ir užstatomo turto santykis negalės būti didesnis kaip 85 % įkeičiamo turto rinkos vertės arba kainos. Dar griežtesnių reikalavimų verčiama laikytis teikiant antrą ir paskesnes paskolas tam pačiam kredito gavėjui, taip pat paskoloms ne Europos ekonominėje erdvėje esančiam nekilnojamajam turtui įsigyti. Maža to, pritaikydami paskolos ir įkeisto turto santykį, bankai taip pat privalės turės įvertinti valiutų riziką. Išskirtiniais atvejais maksimalaus kredito dydžio ir įkeisto nekilnojamojo turto santykis galės būti didinamas iki 10 procentų.

Pagal atsakingo nuostatus maksimalaus kredito, kuris suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, dydžio ir įkeisto turto santykis negalės būti didesnis kaip 40 % žemės sklypo įsigijimo kainos ar rinkos vertės, išskyrus tam tikras išimtis. Didžiausias kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos suma pagal visus įsipareigojimus negali būti didesnis kaip 40 % asmens nuolatinių gaunamų mėnesio pajamų, o ilgiausia paskolos trukmė negalės viršyti 40 metų.

Šios taisyklės įpareigoja bankus išsamiau ir atsakingiau klientus imant paskolas informuoti apie tikėtinas rizikas. Rengiant atsakingojo skolinimo nuostatus buvo konsultuotasi su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros ir Lietuvos bankų asociacijomis, Europos Centriniu Banku ir kitais rinkos dalyviais. Nemenka dalis iš jų sulauktų pasiūlymų sulaukė pritarimo. Nuostatai įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d. ir bus privalomi visoms šalyje veikiančioms kredito bendrovėms. Jie bus taikomi fiziniams asmenims teikiamiems naujiems kreditams. Šios skolinimo taisyklės gali būti koreguojamos atsižvelgiant į valstybės ūkio raidą.

„Šiuo metu daugelis bankų taiko griežtesnius reikalavimus nei numatyta nuostatuose, nes išmoko krizės pamokas. Atsakingas skolinimas turėtų pasitarnauti stabiliai, nuosekliai finansų sektoriaus ir būsto rinkos plėtrai, išvengiant neseniai regėtų dramatiškų šokų. Subalansuota raida naudinga visiems rinkos dalyviams: bankams, nekilnojamojo turto projektų plėtotojams ir kreditų gavėjams“, – pabrėžia V. Vasiliauskas.

Panašūs skolinimo principai dar seniau galioja Danijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse.



Parašykite komentarą