Šiuo metu pinigų greitai ir lengvai galima gauti kiekvienam prekybos centre, pašto skyriuose, banke bei galų gale prie kiekvieną „Perlo“ terminalo. Lietuvoje vyksta įmonių, kurios teikia greitųjų kreditų paslaugą, konkurencija. Varžomasi kuri įmonė pilietį sužavės geriausiu pasiūlymu, apkerės spalvota ir žaisminga reklama su skambia fraze. Tačiau lengvai gaunami pinigai nieko mes už dyką negaunami.

Vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus.

Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.

Greitojo kredito pasiėmimas – atsakingas žingsnis. Prieš žengiant jį, svarbu atsakyti sau į kelis klausimus, pvz., ar jums tikrai reikia kredito, ar turėsite pakankamai pinigų kredito grąžinimui? Jei vis dėlto nusprendus, jog vartojimo kreditą pasiimti, turime susipažinti su visomis teisėmis ir pareigomis.

Siekiant apsaugoti vartotojus nuo kredito įstaigų savivalės, seime buvo priimtas vartojimo kreditų (kitaip dar vadinamųjų „greitųjų kreditų” ) įstatymas, kuriame yra reglamentuojamas teisinis reguliavimas visų subjektų, kurie teikia greituosius kreditus.

Šis įstatymas suteikia informaciją apie tai, kokie yra vartojimo kredito sutarties reklamai taikomi reikalavimai, kokia yra informavimo pareiga sudarant vartojimo kredito sutartį, koks yra vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimas, sutarčių reikalavimai bei ginčų nagrinėjimo tvarka ir kokios atsakomybės yra taikomos nesilaikant šio įstatymo nuostatų (Taupiems. lt).

Vartojimo kredito sutarties samprata

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

Kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugą, privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą. Su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Pagal šį straipsnį kredito davėjas yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais dėl savo komercinės veiklos teikia arba įsipareigoja teikti vartojimo kreditus (LR civilinis kodeksas 6.886 straipsnis).

Palūkanos

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (LR civilinis kodeksas 6.872 straipsnis).

Paskolos gavėjo pareiga grąžinti paskolos sumą

Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, neatlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas turi teisę grąžinti prieš terminą. Atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus.

Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Kai paskolos dalykas yra pinigų suma, paskolos gavėjas privalo grąžinti tik nominalią sumą, neatsižvelgiant į piniginio vieneto vertės pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR civilinis kodeksas 6.873 straipsnis).

Paskolos sutarties ginčijimas

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (šio kodekso 6.871 straipsnis), pagal šio straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.

Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (LR civilinis kodeksas 6.875 straipsnis).

Greitųjų paskolų privalumai

Jokios biurokratijos. Daugelis esate susidūrę su paskolomis iš bankų. Vieni jas turi, kiti tik bandė gauti. Tikriausiai žinote, koks ilgas ir varginantis tai procesas, kiek dokumentų reikia pildyti ir kaip ilgai laukti įvairių įvertinimų atsakymų. Su greitaisiais kreditais daug paprasčiau, viskas vyksta žymiai greičiau. Paskolą galite gauti vos per kelias minutes, nepildydami jokių sudėtingų formų ir nelaukdami atsakymų. Žinoma, skolinama suma yra atitinkamai mažesnė.

Pagalbos ranka sunkioje situacijoje. Niekada negali žinoti, kuomet ateis tas laikas kai skubiai prireiks pinigų ir neturėsite iš kur jų pasiskolinti. Tokiu atveju greitieji kreditai ir paskolos gali būti paskutinis šiaudas, už kurio dar realiai įmanoma griebtis. Nors spaudoje figūruoja tik neigiamos istorijos apie tai, kaip kreditai griauna gyvenimus ir įklampina žmones į nesibaigiančias skolas, yra ne ką mažiau žmonių, kuriems greitieji kreditai itin pagelbėjo ir sukūrė geresnį gyvenimą.

Lanksčios paskolos grąžinimo sąlygos. Priešingai nei atidavinėjant paskolas bankams, mokant kredito įmokas galima pasirinkti iš daugelio funkcijų kurios suteikia lankstumą ir tokiu būdu palengvina paskolos atidavimą. Pavyzdžiui, galite nusikelti datas, sumažinti įmokų sumas ar net refinansuoti savo kreditą (Paskolų privalumai ir trūkumai)

Greitųjų paskolų trūkumai

Didelė kaina. Tikriausiai visiems gerai žinomas ir pats pagrindinis trūkumas, atbaidantis žmones nuo greitųjų kreditų – didžiulės palūkanos. Taip, tai tiesa, palūkanos čia žymiai didesnės nei skolinantis iš bankų, tačiau tokiu būdu sumokama atitinkama kaina už greitas paslaugas ir riziką, kurią prisiima kreditų bendrovės duodamos paskolas bene visiems jų prašantiems.

Besąlygiškas prieinamumas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti ne kaip trūkumas, o kaip privalumas, žmonių lengvabūdiškumas paverčia šią ypatybę trūkumu. Paskolos yra prieinamos bene visiems, todėl dažnai skolinasi ir tokie žmonės, kurie iš tikrųjų skolintis neturėtų. Taip pat dažnas atvejis, kai žmonės pervertina savo galimybes ir pasiskolina per daug, ko pasekoje susiduria su sunkumais atidavinėjant paskolą (Paskolų privalumai ir trūkumai).

Vartojimo kredito sutartis

Vartojimo kredito sutartis yra kredito davėjo ir vartotojo sutartis, pagal kurią kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartotojui prekėms arba paslaugoms pirkti:

• kreditą atidėto mokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (mokėjimo dalimis) būdu;

• kreditus, įskaitant indėlio arba banko sąskaitos kreditą.

Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma lizingo (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, pagal kurią prekės, esančios sutarties dalyku, pereina vartotojo nuosavybėn, kai per sutartyje nustatytą terminą sumokama prekės kaina, kredito palūkanos bei kiti su kredito suteikimu ir naudojimu susiję mokesčiai.

Vartojimo kredito sutartis turi būti rašytinė. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas vartotojui. Pareiga įrodyti, kad sutartis įteikta vartotojui, tenka kredito davėjui.

Vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta:

• kredito suma arba kredito limitas (jeigu jis yra);

• bendros kredito kainos metinė norma, palūkanų norma ir su kredito suteikimu bei naudojimu susiję mokesčiai;

• kredito gražinimo terminas arba, jeigu kreditas turi būti grąžinamas dalimis, – kiekvienos įmokos suma ir mokėjimo terminai;

• kai kreditas skirtas prekei ar paslaugai pirkti, – prekės (paslaugos) kaina ir bendra kredito suma;

• vartotojo teisė grąžinti kreditą iki jo grąžinimo termino pabaigos pagal 25 straipsnio nuostatas;

• bendros kredito kainos metinės normos keitimo sąlygos ir tvarka, jeigu tokia galimybė yra nustatyta sutartyje, su sąlyga, kad pakeitimų negali daryti kredito davėjas vienašališkai.

Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu vartotojui raštu pranešama apie:

• teikiamo kredito apribojimus (jeigu jų yra);

• metinę palūkanų normą ir mokesčius, taikomus nuo sutarties sudarymo, bei sąlygas, kuriomis jie gali būti keičiami;

• galimus santykių pagal sutartį pasibaigimo būdus ir sutarties nutraukimo procedūrą.

Bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ir Lietuvos bankas.

Bet kokiame siūlyme sudaryti vartojimo kredito sutartį (taip pat ir reklamoje) turi būti nurodyta bendros kredito kainos metinė norma. Rašytiniame siūlyme turi būti pateiktas bendros kredito sumos apskaičiavimo pavyzdys.

Jeigu vartojimo kredito sutartyje nėra šio straipsnio 5 dalyje nustatytos privalomos informacijos arba ji yra klaidinanti, vartotojas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį. Šiuo atveju vartotojas privalo grąžinti kreditą, bet neprivalo mokėti sutartyje numatytų palūkanų ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusių mokesčių (Vartotojų teisių apsaugos įstatymas).

Siekiant apsaugoti vartotojus nuo kredito įstaigų savivalės seime buvo priimtas vartojimo kreditų įstatymas, kuriame yra reglamentuojamas teisinis reguliavimas visų subjektų, kurie teikia greituosius kreditus.

Viena iš svarbiausių įstatymo paskirčių buvo sureguliuoti, kad greituosius kreditus galėtų teikti tik juridiniai asmenys, kurie pateiks informaciją Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VTAT), taip pat šie juridiniai asmenys bus įtraukti į viešai prieinamą vartojimo kredito davėjų sąrašą. Įmonės norinčios kreiptis dėl įtraukimo į greitųjų kreditų davėjų sąrašą turės raštiškai kreiptis į VTAT. Įstatyme taip numatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turės atitikti juridiniai asmenys, siekiantys gauti teisę dalinti greituosius kreditus.

Greitųjų kreditų įstatyme taip pat yra reglamentuojamas ir reklamos galimybės, tam, kad būtų išvengiama vartotojus klaidinančių reklaminių triukų. Jeigu reklamuojant vartojimo kreditų paslaugas yra nurodoma palūkanų norma arba kitos su greituoju kreditu susijusios išlaidos, privalės būti nurodyta ir:

• Fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;

• Bendra vartojimo kredito suma;

• Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;

• Jei taikoma, vartojimo kredito sutarties trukmė ir vartojimo kredito grąžinimo terminas (jeigu jie nesutampa);

• Prekių ar paslaugų kaina ir bet kokio išankstinio mokėjimo suma, jeigu vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes ar paslaugas.

Siekiant labiau apsaugoti vartotojus yra apribojama ir paskolų teikėjų savivalė. Naujasis greitųjų vartojimo kreditų įstatymas numato ir maksimalią metinę palūkanų norma. Nuo šiol maksimali greitųjų kreditų metinė palūkanų norma negalės būti didesnė nei 250%.
Įstatyme nurodama ir ginčų tarp šalių nagrinėjimo tvarką. Priežiūros institucija nurodoma VTAT. Ši tarnyba nagrinės iškilusius ginčus ir privalės priimti sprendimus, kurie bus privalomi vykdyti, jeigu jie nebus skundžiami teismui (LR vartojimo kredito įstatymas).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba saugo Lietuvos respublikos piliečius nuo neteisėtu, pažeidžiančių jų teises įmonių. Ji atstovauja bei aiškina ir gina piliečių teises įvairiose srityse. Kalbant apie greituosius kreditus valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nuostatą kad greitieji kreditai nebus teikiami lošimo įstaigose bei kavinėse. Kadangi šiose įstaigose piliečiai vartoja svaigiuosius alkoholinius gėrimus, bei gali būti priklausomi nuo azartinių lošimų, todėl žmogus gali nesuprasti ką daro ar būti neadekvatu ir nesuvokti kokias paskolas ima (VVTAT).

STATISTIKA

2015 metų paskutiniame ketvirtyje pastebimas greitųjų kreditų rinkos sulėtėjimas , nors 2015 m. Vartojimo kredito rinka augo, tačiau paskutinį ketvirtį vartotojų kreditų tiekimas sulėtėjo: ketvirtąjį ketvirtį suteikta 195 tūkst. Naujų vartojimo kreditų, arba 10,74 proc. Mažiau nei trečiąjį ketvirtį. Suteiktų naujų vartojimo kreditų suma sumažėjo 9,76 proc.–nuo 72 mln. Iki 65 mln. Eurų (žr. 1 pav.). viena iš priežasčių – griežtesni priežiūros veiksmai paskutiniam ketvirčiui ne pasibaigus ,iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo už daugybinius vartojimo kredito įstatymo nuostatų pažeidimus buvo pašalintas didžiausias vartojimo kredito davėjas, kiti vartojimo kredito davėjai ir gi reagavo į griežtesnius Lietuvos banko veiksmus. (Vartojimo kredito rinkos apžvalga).

1 pav. Suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius ir suma 2015m.

IŠVADOS

Greitųjų kreditų pagrindiniai privalumai yra tai, kad norint gauti pinigų tau reikės pateikti tik pagrindinius asmens duomenis, o ne kokia tavo alga. Gali paskolą pasiimti per 10-15 minučių, gali atlikti tai internetu, pinigus į sąskaitą gauni greitai. Už viso šito slypi ir greitųjų kreditų įsipareigojimų sąlygos, kurios ne visada būna logiškai pagrįstos. Pasiskolinus tam tikrą pinigų sumą palūkanos būna milžiniškos ir galų gale asmuo gražina 2-3 kartus didesnę sumą nei pasiskolino.

Įsigaliojus naujajam kreditų įstatymams sumažėjo paskolų ėmimas, kadangi įsigaliojo daug pakeitimų. Lietuvos respublikos piliečius gina valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri gina, saugo ir atstovauja piliečių teises.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Taupiems. lt. Vartojimo kredito įstatymas. Ką svarbu žinoti kiekvienam, planuojančiam pasiimti greitąjį kreditą?. [žiūrėta 2016 m. Spalio 10]. Prieiga per internetą: http://www.taupiems.lt/naujiena/vartojimo-kredito-istatymas-ka-svarbu-zinoti-kiekvienam-planuojanciam-pasiimti-greitaji-kredita-150

2. LR civilinis kodeksas. Trečiasis skirsnis vartojimo kreditas 6.886 straipsnis. Vartojimo kredito sutarties samprata. [žiūrėta 2016 m. Spalio 13]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB

3. Paskolų privalumai ir trūkumai. [žiūrėta 2016 m. Spalio 13]. Prieiga per internetą: http://www.kreditunamai.lt/naudinga/paskolu-privalumai-ir-trukumai/

4. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas. [žiūrėta 2016 m. Spalio 13]. Prieiga per internetą: http://www.vartotojucentras.lt/straipsnis_ist.php?ist=1
5. Lietuvos respublikos vartojimo kredito įstatymas. [žiūrėta 2016 m. Spalio 13]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3E5A0E0D14C8/vSWJAGtYlf

   VVTAT. Lošimo įstaigose ir kavinėse greitieji kreditai teikiami nebus. [žiūrėta 2016 m. Spalio 15]. Prieiga per internetą: http://www.vvtat.lt/index.php?848786815

6. Vartojimo kredito rinkos apžvalga. [žiūrėta 2016 m. Spalio 13]. Prieiga per internetą : http://www.lb.lt/VARTOJIMO_KREDITO_RINKOS_APZVALGA_2015_M