Greitųjų kreditų reglamentavimas

Atsižvelgiant į sparčiai kintančius šalies ūkio poreikius, labiau globalizuojamą visuomenę, naująsias technologijas, yra akivaizdu, jog norint išlikti visuomenėje konkurencingam, gyventi komfortabilų ir pilnavertį gyvenimą yra būtinos pajamos. Pajamų šaltinių yra daug ir įvairių, tačiau neretai poreikiai viršija gaunamas pajamas. Tokiu atveju, asmenys ieško papildomo pajamų šaltinio. Vienas iš tokių papildomų pajamų šaltinių – greitieji vartojimo kreditai. Šiame darbe bus aptariamas jų reglamentavimas, ypatumai bei pasekmės.

GREITIEJI KREDITAI

Greitasis kreditas – tai pasiskolinta pinigų suma (paskola), kuri turi būti grąžinta sutartu laiku su tam tikromis sutartomis palūkanomis. Žmogus, imdamas kreditą, sutinka su visomis sąlygomis kaip palūkanos, grąžinimo terminas, kurios yra aptariamos iš anksto. Prieš imant bet kokį kreditą ar paskolą labai svarbu įsigilinti į visas pateikiamas sąlygas (grąžinimo terminas, įmokų dydžiai, palūkanos ir pan.). Pagrindinis greitųjų kreditų ir įprastinių paskolų skirtumas yra tai, kad jie suteikiami ypač greitai bei išduodami daug paprasčiau nei bankų paskolos. Dažniausiai greitasis kreditas internetu suteikiamas per 15 minučių nuo paraiškos pateikimo, todėl galima gauti pinigų vos tik jų prireikus. Greituosius kreditus paprastai teikia ne bankai, o smulkios bendrovės, kurių specializacija ir yra smulkūs trumpo laikotarpio kreditai.

Statistiniai duomenys

Lietuvos banko duomenys rodo, kad per 2016 metų 9 mėnesius vartojimo kredito davėjai klientams suteikė 192.000 vienetų greitųjų kreditų – beveik 3,5 karto mažiau nei tą patį laikotarpį 2015 m., kai buvo suteikta 670.200 vienetų greitųjų kreditų. Suteiktų greitųjų kreditų suma sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 206 iki 100,3 mln. Eur.

2016 metų rugsėjo pabaigoje iki 30 dienų buvo vėluojama grąžinti apie 9.000 kreditų, tai beveik 40% mažiau nei pernai tuo pačiu metu (14.800). Ilgiau pradelstų (30–60 d.) kreditų skaičius sumažėjo dar labiau – 50,3% (nuo 9.700 iki 4.800). Šių dviejų kategorijų pradelstų kreditų skaičius mažiausias nuo 2013 m., kai buvo pradėta rinkti tokia statistika.

Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad teigiamos metų pradžios tendencijos greitųjų kreditų rinkoje nėra atsitiktinės. 2016 m. trečiąjį ketvirtį trumpesnio laikotarpio pradelstų greitųjų kreditų skaičius buvo mažiausias per trejus metus, o tai mažina ir ilgesnio laikotarpio pradelstus mokėjimus. Skolinti gerokai atsakingiau verčia Vartojimo kredito įstatymo sugriežtinimas, nuolatinė aktyvi priežiūra. Prie to prisideda ir besikeičiantis vartojimo kredito davėjų požiūris.

GREITŲJŲ KREDITŲ REGLAMENTAVIMAS

Siekiant apsaugoti vartotojus nuo kredito įstaigų savivalės, Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas vartojimo kredito įstatymas, kuriame yra reglamentuojamas teisinis reguliavimas visų subjektų, kurie teikia greituosius kreditus. Viena iš svarbiausių įstatymo paskirčių yra sureguliuoti, kad greituosius kreditus galėtų teikti tik juridiniai asmenys, kurie pateiks informaciją Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VTAT), taip pat šie juridiniai asmenys bus įtraukti į viešai prieinamą vartojimo kredito davėjų sąrašą. Žemiau yra pateikti esminiai dalykai, įregistruoti vartojimo kredito įstatyme, kuriuos reikia žinoti vartojimo kredito gavėjams:

Bendrai vartojimo kredito kainai taikomi reikalavimai (4 skirsnis, 21 str.). Greitųjų kreditų palūkanų lubos siekia 75 procentus metinių kredito palūkanų. Taip pat yra įvesta 0,04 proc. nuo paskolos sumos viršutinė administravimo išlaidų riba. Taip pat, bendra suteiktos paskolos kaina negali viršyti bendros paskolos sumos, o delspinigių mokėjimas apribotas 6 mėn. Tai reiškia, jog greitieji kreditai besiskolinantiesiems yra pigesni nei anksčiau, nes iki šiol dauguma kreditų bendrovių teikdavo smulkiuosius kreditus trumpam laikotarpiui maksimaliomis ar artimomis maksimalioms palūkanomis.

Siekiant kuo labiau sumažinti blogų paskolų, kurios paimamos neapgalvojus pasekmių, esant stresinėje situacijoje ar neblaivių asmenų – yra įvestas laikotarpis, per kurį galima greitąjį kreditą grąžinti be jokių baudų (4 skirsnis, 14 str.). Nustatyta riba – dvi dienos nuo faktinio pinigų gavimo laiko. Visuomenėje toks laikotarpis vadinamas „atšalimo“ ar „atvėsimo“, o per jį bus galima grąžinti visą paimtą kreditą ir už tai nemokėti papildomai. Vieni tai vertina kaip puikią galimybę persigalvoti ir išvengti nepagrįstai didelių baudų, kiti teigia, kad gali padaugėti piktnaudžiavimo atvejų, kurie privers kreditų bendroves patirti nuostolių, kadangi asmenų mokumo patikrinimai registruose ir informacinėse sistemose kreditų tiekėjams yra mokami. Taip pat vartojimo kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti vartojimo kredito sutarties per 14 kalendorinių dienų (4 skirsnis, 15 str.). Atsisakius sutarties, be jokių papildomų įsipareigojimų nutrūksta ir susietojo vartojimo kredito sutartis.

Kreditus teikiančioms įmonėms reikia griežtai vertinti potencialaus kliento galimybes paskolą grąžinti laiku (3 skirsnis, 8-9 str.). Yra įvestas reikalavimas tikrinti pateiktus duomenis registruose ir informacinėse sistemose. Įstatymo 4 skirsnyje, 11 str. pabrėžiamas reikalavimas neskolinti jaunesniems nei 18 metų asmenims, taip pat negalima suteikti kredito neblaiviems ar neveiksniems (įskaitant ir dalinai veiksnius) asmenims, uždrausta pinigus išmokėti nakties metu (nuo 22 iki 7 val.), nes būtent tuo paros metu žmonės labiausiai nemąsto, o pinigų šitokiu laiku paprastai prireikia žalingiems įpročiams tenkinti: narkotikams, azartiniams žaidimams bei pan.

Įstatyme apibrėžti ir reikalavimai greitųjų vartojimo kreditų reklamai (2 skirsnis, 4 str.). Reklamose privalo būti aiškiai nurodamos su kreditu susijusios išlaidos, įskaitant palūkanų normą, bendrą vartojimo kredito sumą, kredito kainos metinę normą, sutarties trukmę, kredito gavėjo mokamą sumą. Visą informaciją būtina pateikti ir tipiniame pavyzdyje, siekiant, jog interesantams būtų kuo aiškiau, būtų lengviau įsivaizduoti, kiek iš tiesų pabrangs jų skolinamasi suma. Kreditų reklamavimas yra draudžiamas ugdymo įstaigose, kuriose ugdomi nepilnamečiai asmenys (mokyklos, profesinio ugdymo įstaigos, darželiai), koncertų, sporto ar kitų renginių metu, kurie yra skirti 18 metų nesulaukusiems asmenims ir kitose erdvėse, kurios orientuotos į nepilnamečius, pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelės, vaikų teatrai ir panašios vietos.

Kreditai nesuteikiami asmenims, esantiems skolininkų sąrašuose, turintiems blogą kredito istoriją (daug negrąžintų skolų, pradelstų mokėjimų ir pan.), neturintiems nuolatinio darbo. Lietuvos banko valdybai patvirtinus Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus, kredito davėjai, prieš sudarydami vartojimo kredito sutartį, privalės laikytis taisyklės, kad vidutinės vartojimo kredito gavėjo įmokos dydis pagal visus turimus asmens įsipareigojimus turi sudaryti ne daugiau kaip 40 % vartojimo kredito gavėjo pajamų, pripažįstamų tvariomis. Taip bus Jeigu kreditų bendrovės pažeidžia įstatymą ir suteikia paskolas asmenims, neturintiems nuolatinių pajamų, joms gresia itin didelės baudos. Jos bus susietos su bendrovės gaunamomis pajamomis, jos sieks iki 1%, už pakartotinius pažeidimus – iki 10% metinių pajamų.

Įstatyme reglamentuotas prašymas neleisti arba uždrausti sudaryti vartojimo kredito sutartis (4 skirsnis, 21 str.). Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę priežiūros institucijai pateikti prašymą neleisti jam sudaryti vartojimo kredito sutarčių, pakeisti šį prašymą ar jo atsisakyti. Prašyme neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių turi būti nurodytas terminas, per kurį asmeniui nebūtų leidžiama sudaryti minėtų sutarčių. Prašymą neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių pateikęs asmuo nedelsiant įrašomas į priežiūros institucijos tvarkomą, “Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių”, sąrašą. Jeigu vartojimo kredito davėjas kreditą tokiam asmeniui vis dėlto suteiks, sutartis bus laikoma negaliojančia, o kreditą suteikusiai bendrovei grės baudos.

4 skirsnyje, 11 str. yra apibrėžtos netesybų sąlygos. Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, jeigu kreditorius į teismą nesikreipia 2, 3 ar 4 metus ir už visą šį laiką paskaičiuoja delspinigius, kuriuos galiausiai užsigeidžia prisiteisti, vadovaudamasis įstatymu teismas tokius reikalavimus atmeta.

Šis vartojimo kredito įstatymas yra geras sugriežtinti greitųjų kreditų rinką, kuri ypač manipuliuoja pažeidžiamų žmonių silpnybėmis, leisdama eiliniam gyventojui įklimpti į skolas dėl pernelyg didelių palūkanų ar trumpo grąžinimo laikotarpio. Įtvirtinti įstatymu reikalavimai kreditų bendrovėms sumažins atitinkamas socialines problemas ir leis atsisakyti neretai prastai apgalvotų sprendimų.

GREITŲJŲ KREDITŲ YPATUMAI

Kiekviena sritis turi savo niuansų, o greitieji kreditai nėra išimtis – čia galioja juos teikiamų bendrovių diktuojamos sąlygos, kurios ne kiekvienam žmogui yra priimtinos. Vienų požiūriu, greitieji kreditai yra tikras išsigelbėjimas, kadangi net tuo atveju, kai atrodo, jog esi ant skurdo ribos, galima nuo to pabėgti vos per kelias minutes – pasiėmus greitąjį kreditą. Tačiau kita pusė žmonių vengia minties skolintis pinigus iš greitųjų kreditų bendrovių, nes įvertina savo galimybes grąžinti kreditą ar tiesiog jiems to neprireikia. Taigi, nors visuomenėje vyrauja skirtingos nuomonės apie greituosius kreditus, kaip ir visur – čia taip pat yra teigiamų aspektų, kurie pateikti žemiau:

  1. Greitis. Greitųjų kreditų bendrovės pinigus skolina internetu, todėl norint pasiskolinti tam tikrą sumą, nereikia niekur išeiti iš namų – čia pinigai pervedami į jūsų asmeninę banko sąskaitą vos per kelias minutes, o pats paskolos gavimo procesas užtrunka tik keliolika minučių.

  2. Nereikia užstato ar laiduotojo. Norint gauti greitąjį kreditą, daugumoje bendrovių nereikia įkeisti savo turto ar turėti laiduotojo. Šias paslaugas teikiančios bendrovės kreditus teikia atsižvelgdamos į asmens gaunamas oficialias pajamas bei įvertinus jau turimus įsipareigojimus.

  3. Lanksčios paskolos grąžinimo sąlygos. Priešingai nei atidavinėjant paskolas bankams, mokant kredito įmokas galima pasirinkti iš daugelio funkcijų kurios suteikia lankstumą ir tokiu būdu palengvina paskolos atidavimą. Pavyzdžiui, galima nusikelti datas, sumažinti įmokų sumas ar net refinansuoti savo kreditą. Paskolos refinansavimas – tai vienos ar kelių paskolų grąžinimas naujos paskolos pinigais. Naujoji paskola paprastai turi lengvesnes sąlygas – mažesnės palūkanos, ilgesnis terminas. Be to, refinansavus kreditus, įsipareigojama tik vienam kreditoriui.

  4. Pirma paskola – nemokama. Daugelis greitųjų kreditų įmonių siūlo pirmąją paskolą klientui pasiimti nemokamai. Tai reiškia, kad iki tam tikro grąžinimo laikotarpio nereikės mokėti palūkanų, tačiau prisiskaičiuos tik administravimo mokesčiai.



GREITŲJŲ KREDITŲ PASEKMĖS

Atsakingas skolinimasis turi būti svarbiausias prioritetas ieškantiems finansinės pagalbos. Lietuvos greitųjų kreditų rinkai smarkiai išaugus, žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie gyventojų, pasinaudojusių kreditais, bėdas. Mat kai kurie, susivilioję lengvais pinigais, neatsakingai pasiima net keletą kreditų, prieš tai neįvertinę savo galimybių juos grąžinti. Kai kurie net nesuvokia koks yra visas skolinimosi procesas ir kaip viskas gali pakrypti blogąja linkme, jeigu įsipareigojimai nėra vykdomi. Teisinės priemonės kai kuriems asmenims gali pasirodyti bauginančios, todėl prieš skolinantis būtina šiek tiek pasidomėti finansiniais mechanizmais, būdingais greitosioms paskoloms, ir apžvelgti pasekmes, negrąžinus greitųjų kreditų.

  1. Viena iš svarbiausių pasekmių – skolų išieškojimo bendrovės. Jeigu yra vengiama grąžinti kreditą, tikėtina, jog skolintojas gali į pagalbą pasitelkti teisininkus, kurie tvarkys visus reikalus, reikalingus susigrąžinti pinigams. Svarbiausia yra tai, jog teisininkų darbas kainuoja gana nemažai ir už jį reikia mokėti, o tai reikia padaryti besiskolinčiajam. Jis privalo padengti bet kokius kreditoriaus skolos išieškojimo kaštus, įskaitant ir teisininkų, teismo ir kitas išlaidas. Būtent skolų išieškojimo bendrovėms teks atseikėti gana nemažą sumą, todėl reikia gerai apmąstyti ar verta rizikuoti skolintis, jeigu pinigų grąžinimo galimybės yra gana menkos.

  2. Kredito istorija. Prasiskolinusio asmens statusas neišvengiamas kiekvienam, kuris nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Tai reiškia, jog bet kokioje situacijoje, neatsiskaičius su paslaugų teikėju, patenkama į viešąjį skolininkų sąrašą. Kredito teikėjai nėra išimtis, todėl tokia galimybe jie taip pat pasinaudos, o tai reikštų tik vieną – ateityje nebus įmanoma gauti jokių skolinimosi paslaugų. Greitųjų kreditų bendrovės ne visada tikrina asmens kreditingumą arba tiesiog pats asmuo nesugeba įvertinti savo mokumo, ko pasekoje pasiimami dideli kreditai ar net keletas ir nesugebama paskolos išmokėti, skaičiuojami delspinigiai. Juk taip sugadinama kredito istorija: paskui negaunama būsto paskola arba ta paskola bus gerokai brangesnė.

  3. Nors kreditas ir negrąžinamas, privalu žinoti, jog bet kokiu atveju skola bus išieškota priverstinai. Galiausiai kredito teikėjai kreipsis į teismą, o tada skola bus išieškota iš asmeninio turto – bus areštuotos banko sąskaitos bei kitas turtas ir jeigu skolos nėra sumokamos, tai padarys antstolis.

  4. Galima priklausomybė. Spaudoje dažnai aprašomos istorijos, kai savo finansinių galimybių neįvertinę asmenys kreipiasi dėl kreditų beveik į visas juos išduodančias įmones. Žinoma, vėliau prasideda užburtas ratas – skolą reikia grąžinti, bet nėra iš ko, žmogus skolinasi vėl. Nors tai eskaluojama kaip greitųjų kreditų bendrovių trūkumas, būtina pabrėžti, kad kaltas tik pats prasiskolinęs žmogus. Tai tampa priklausomybe, iš kurios išbristi tikrai sunku.

  5. Besąlygiškas prieinamumas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti ne kaip trūkumas, o kaip privalumas, žmonių lengvabūdiškumas paverčia šią ypatybę trūkumu. Paskolos yra prieinamos bene visiems, todėl dažnai skolinasi ir tokie žmonės, kurie iš tikrųjų skolintis neturėtų. Taip pat dažnas atvejis, kai žmonės pervertina savo galimybes ir pasiskolina per daug, ko pasekoje susiduria su sunkumais atidavinėjant paskolą.

  6. Didelė kaina. Tikriausiai visiems gerai žinomas ir pats pagrindinis trūkumas, atbaidantis žmones nuo greitųjų kreditų – didžiulės palūkanos. Palūkanos čia žymiai didesnės nei skolinantis iš bankų, tačiau tokiu būdu sumokama atitinkama kaina už greitas paslaugas ir riziką, kurią prisiima kreditų bendrovės duodamos paskolas bene visiems jų prašantiems.

IŠVADOS

  1. Greitieji kreditai – lengvai pasiekiami, tačiau ne kiekvienam gali būti naudingi, dėl vienos priežasties – žmonėms, kurie nemoka savo situacijos įvertinti kritiškai – kreditai tikrai atneš daugiau žalos, nei naudos.

  2. Jeigu staiga prireikė pinigų, o skolinama suma nėra didelė ir žinote, jog tikrai galėsite ją sumokėti, greitieji kreditai tokioje situacijoje galėtų pasiteisinti.

  3. Vartojimo kreditų įstatymas griežtai apibrėžia kreditų bendrovių paskirtį ir sugriežtina jų reikalavimus bei sąlygas, ko pasekoje eilinis pilietis turi daugiau privilegijų.

  4. Greitųjų kreditų pagalba labai lengva susigadinti kredito istoriją. To pasekmė – esant reikalui nebus galima gauti banko paskolos ir teks tenkintis greitaisiais kreditais.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

  1. Verslo žinios. “Suteikė 3,5 karto mažiau greitųjų kreditų”, autorius Darius Verseckas, publikuota 2016-11-24. [Žiūrėta 2017 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/11/24/suteike-35-karto-maziau-greituju-kreditu>

  2. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas Nr. XI-1253 [interaktyvus]. Suvestinė (2016-11-18 – 2017-06-30). [Žiūrėta 2017 m. kovo 4 d.]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.390016/JXlRMEtqkA>

  3. Lietuvos Respublikos Centrinis bankas. “Permainos greitųjų kreditų rinkoje – skolinama atsakingiau, mažėja prasiskolinusiųjų”, autorius Vitas Vasiliauskas, publikuota 2016 m. rugsėjo 6 d. [žiūrėta 2017 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lb.lt/permainos_greituju_kreditu_rinkoje_skolinama_atsakingiau_mazeja_prasiskolinusiuju>

  4. [Žiūrėta 2017 m. kovo 4 d.] Prieiga per internetą: <http://e-paskolos.lt/>

  5. [Žiūrėta 2017 m. kovo 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.gudriems.lt/greitieji-kreditai?lng=lt>





Parašykite komentarą