Lietuvių darbo pajamos augo, tačiau nevienodai

Vidutinės lietuvių darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, per metus ūgtelėjo 9,5 procento ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 €. Šią arba didesnę sumą prieš mokesčius gauna kas trečias dirbantysis. Gaila, tačiau „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga rodo, kad pajamų dydis ir jų augimo sparta regionuose nėra vienoda.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos gyventojų draudžiamosios pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, išaugo 111 eur.

„Darbo pajamų augimo tempas Lietuvoje išlieka nuoseklus ir dažniau pajamų padidėjimo atvejų rasime tarp mažiausias pajamas uždirbusių gyventojų, kurių darbo pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo MMA. Mažesnes nei minimali mėnesio alga pajamas šį rugsėjį uždirbo 9 proc. darbuotojų, kai 2017 metais, dar prieš įvedant socialinio draudimo įmokų „grindis“, jų dalis siekė 14 proc. Tai reiškia, kad šią kartelę per dvejus metus peržengė 50 tūkst. darbuotojų.

Vis dėlto pastebime, kad skirtinguose šalies regionuose vidutinės gyventojų pajamos gali skirtis 30 – 40 proc. Pajamų augimo tempą bei dydį diktuoja didieji miestai, kurie lemia pokyčius ir žiedinėse savivaldybėse arčiau didžiųjų miestų, o periferiniuose regionuose gyventojų pajamos išlieka mažesnės“, – statistiką komentuoja Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Pusė visų Lietuvos dirbančiųjų iš 60 šalies savivaldybių yra šešiose iš jų – Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos mieste bei Šiaulių mieste. Pajamų augimas būtent šiuose regionuose labiausiai lemia šalies darbo užmokesčio tendencijas.

Trečiąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didžiųjų savivaldybių lyderiais pagal pajamų augimą tapo Kauno miestas ir rajonas, kuriame vidutinis užmokestis padidėjo 10 proc., tuo tarpu Vilniuje ir Vilniaus rajone augimas siekė 9 proc. Šiauliuose – 8 proc., o Klaipėdoje – 7 proc.

Netikėtai pajamų augimo rekordininke tapo Širvintų rajono savivaldybė, kur daro užmokestis padidėjo 17 proc., o lėčiausiai pajamos augo Klaipėdos mieste (7 proc.) ir Panevėžio miesto, Radviliškio, Pasvalio rajonų savivaldybėse.

Nepaisant to, tarp didžiųjų savivaldybių ir toliau pagal vidutines draudžiamąsias pajamas pirmauja Vilniaus miestas – sostinėje vidutinės pajamos siekia 1 490 eurų. Palyginimui paminėsime, kad Kauno mieste ir rajone žmonės uždirba maždaug 1 250 eurų, Klaipėdoje – 1 180 eurų, o Šiauliuose – 1 000 eurų.

Dar didesni pajamų skirtumai išryškėjo tarp Vilniaus ir periferinių regionų. Šalčininkų, Kelmės, Pagėgių, Skuodo, Vilkaviškio, Kalvarijos savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis svyruoja apie 900 eurų ir yra bemaž 40 proc. mažesnės nei sostinėje.

K. Zitikytė mano, kad didžiosios savivaldybės, gausiausiai turinčios mokesčių mokėtojų, diktuoja pajamų augimo tempą šalyje, nepaisant to, kad sparčiausiai uždarbis didėjo ne didžiuose miestuose – Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys augimo tempu netgi atsiliko – vis dėl to pajamų skirtumai regionuose tebėra dideli ir mažėja per lėtai.

Visą „Sodros“ 2019 m. trečiojo ketvirčio darbo pajamų apžvalgos ataskaitą rasite čia.