Lietuvos bankų asociacija dėl finansų rinkos dalyvių mokesčio kreipėsi į Europos centrinį banką

Europos Sąjungos (ES) veikimo sutartis reikalauja konsultuotis su Europos centriniu banku (ECB) dėl visų įstatymų projektų, taikomų finansų institucijoms ir darančių esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui, tačiau Lietuvos Seimas ir Vyriausybė tai ignoruoja. Todėl Lietuvos bankų asociacija (LBA), vienijanti septyniolika Lietuvos finansų ir kredito įstaigų, nusprendė informuoti ECB, kad šalies valdžios institucijos pažeidė tarptautines sutartis ir prašo tarptautinės institucijos įsikišti į teisėkūros procesą Lietuvoje.

„Dėl mums nežinomų priežasčių išsami naujojo įstatymo poveikio finansų institucijų ir rinkos stabilumui analizė nebuvo atlikta, o finansų rinkos dalyviai nebuvo pakviesti į konsultacijas dėl planuojamo reguliavimo.  Rinkos dalyviai buvo dar labiau nustebinti sužinoję, kai nei Parlamentas, nei Vyriausybė, nei kuri nors kita nacionalinė institucija neketina prašyti ECB nuomonės dėl mokesčio projektoׅ“, – pabrėžiama Europos centriniam bankui nusiųstame organizacijos laiške.

Lietuvos bankų asociacijos atstovai įsitikinę, kad tokiu būdu yra pažeidžiama ES veikimo sutartis, nes joje nustatytas reikalavimas šalims narėms dėl visų įstatymų projektų, kurie taikomi ECB kompetencijos sritims, gauti ir Europos centrinio banko pritarimą. Kad nacionalinės valdžios institucijos tinkamai prižiūrėtų finansų rinkas bei institucijas, bei rūpintis visos Europos bankų sistemos saugumu ir patikimumu turėtų užtikrinti ECB.

Įstatymo rengėjams apie prievolę ir pareigą dėl bankų mokesčio kreiptis į ECB priminė ir Lietuvos banko vadovas.

Naują finansų rinkos dalyvių apmokestinimą inicijavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) mokesčio įstatymo projektą pateikė kartu su 2020 metų valstybės biudžeto projektu.

Seime pastaruoju metu svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins kreditus būstui bei padarys neigiamą įtaką daugybės šeimų gyvenimui, įspėjo LBA. Priėmus tokį įstatymą su paskola įsigytas būstas žmonėms kainuotų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar dėl išaugusios palūkanų naštos.

Lietuvos bankų asociacija paskaičiavo, kad už vidutinę, suteiktą 30 metų laikotarpiui, 60 tūkst. eurų paskolą nekilnojamam turtui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau, o per visą laikotarpį tokia paskola iš viso atsietų brangiau nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Nerimą taip pat didina faktas, kad prieš trejus metus kaimyninėje Lenkijoje su dideliu entuziazmu įvestas bankų mokestis jau neigiamai paveikė daugelio šalies gyventojų gerovę. Lietuvoje apsilankęs Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariusz Zygierewicz konstatavo, kad naujojo mokesčio dėka Lenkijoje išaugo paskolų palūkanos, o gauti paskolas tampa vis sudėtingiau. Maža to, susilpnėjo maži ir vidutiniai bankai, finansų paslaugų rinkos koncentracija išaugo ir užsienio kapitalas pradeda trauktis iš Lenkijos bankų sektoriaus.