Praėjus 5 metams po euro įvedimo kainos pakilo, tačiau ekonomistai mato ir privalumų

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas akcentavo, kad įvedus eurą ekonomika mūsų augo sparčiau ir šį nuopelną priskiria litą pakeitusiai valiutai. Ekonomistas tvirtina, kad kainų kilimą Lietuvoje lemia ne nauja valiuta, o sparčiau auganti ekonomika.

„Su euru tiesiog sparčiau artėjame prie Europos sąjungos vidurkio – tiek kainų, tiek realių pajamų atžvilgiu“, – mano Lietuvos banko valdybos pirmininkas. LB ekonomistų skaičiavimai rodo, kad 2015 metais įvestas euras turėjo teigiamą poveikį šalies vystymuisi: pigesnis skolinimasis, atpigę mokėjimai, spartesnis ekonomikos ir pajamų augimas, išnykusios litų ir eurų keitimo išlaidos. Visa tai įvyko per pastaruosius penkerius metus. Lietuvos banko skaičiavimo rodo, kad dėl euro įvedimo Lietuva per penkmetį sutaupė 334 mln. eurų, nes nuo tada skolinasi daug pigiau.
Be to, pranešime žiniasklaidai sakoma, kad paskolų palūkanų našta sumažėjo maždaug 0,3–0,4 proc., todėl verslas sutaupė 144 mln. eurų, o namų ūkiai netri 153 mln. €. Pastarieji daugiausiai sumažino išlaidas būsto paskoloms.

Kainų pokytis per 5 metus įvedus eurą
Kainų pokytis per 5 metus įvedus eurą

Vitas Vasiliauskas taip pat pabrėžė, kad po euro įvedimo valstybės eksportas augo sparčiau ir dėl sumažėjusių sąnaudų, pavyzdžiui, valiutos keitimo, administracinių ir pan. „Mes manome, kad euro įvedimo eksporto augimas kasmet pridėjo maždaug po 200–350 mln. eurų“, – pareiškė V.Vasiliauskas. Bendros ES valiutos įvedimo poveikis realiojo eksporto augimui buvo 1 proc. kasmet, jei išreikšime procentais. LB ekonomistai tikina, jog Lietuvos BVP dėl euro įvedimo kasmet didėja po 0,4–0,6 proc. sparčiau nei būtų tuo atveju, jei tebenaudotume litą.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas paminėjo, kad mūsų šalies gyventojų nuomonė apie eurą nepastovi. „Vidutiniškai skaičiuojant, nuo 2015 m. vidutinis kainų pokytis buvo maždaug 1,7 proc. o vartotojų suvokiama infliacija buvo maždaug 22 proc.“, – paaiškino V.Vasiliauskas. Žmonės dėl kainų išaugimo linkę kaltinti eurą, be to gyventojai neretai mano, kad ir dėl to padidėjo skurdas ir atskirtis.

Tarp privalumų gyventojai mini keliavimo patogumą, nes ES šalyse vartojama ta pati valiuta, pagerėjo Lietuvos ekonomika ir padidėjo finansinis stabilumas. Po euro įvedimo iš tiesų labiausiai pabrango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, poilsio, kavinių, kirpyklų, ir kultūros paslaugos. Pastarosios bendrai paėmus per penkmetį pabrango daugiau nei 20 nuošimčių. Pagrindinių maisto prekės pabrango nuosaikiau – duonos, mėsos ir pieno produktų kainos kilo mažiau nei 10 procentų.
Tuo tarpu algos per tą patį laikotarpį darbuotojams padidėjo 5 kartus daugiau nei kainos. 2014 m. vidutinis darbo užmokestis į rankas siekė maždaug apie 500 eurų, o 2019 metais jau viršijo 800 €.

Lietuvos banko atstovai tvirtina, kad dauguma Lietuvos gyventojų prie euro banknotų ir monetų jau priprato. LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas stebėjosi, kad 424 milijonų litų litų dar nepasiekė Lietuvos banko, todėl tikėtina, kad didžioji šios sumos dalis vis dar tebėra pas gyventojus.



Parašykite komentarą