„Swedbank“, SEB ir Šiaulių bankai įpareigoti ruoštis galimai krizei

Lietuvos bankas praėjusių metų gruodžio pabaigoje pirmą kartą nurodė, kad trys stambiausi šalies bankai turės laikytis privalomų minimalių reikalavimų nuosavoms lėšoms ir tinkamiems įsipareigojimams. Šiuo spendimu siekiama apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą

LB vadovybė nutarė, kad pagrindiniai Lietuvos komerciniai bankai („Swedbank“, SEB ir Šiaulių bankas) turės pasiruošti tam, kad ištikus krizei galėtų patys padengti nuostolius ir tęsti savo veiklą. Iš minėtų bankų reikalaujama sukaupti dar 601 mln. eurų, kad bendra nuosavų lėšų ir įsipareigojimų reikalavimo suma pasiektų 2,134 mlrd. eurų (11,2 proc. visų trijų bankų turimų lėšų ir įsipareigojimų).

„Tai svarbus įvykis Lietuvos finansų sistemai, kadangi po tam tikro pereinamojo laikotarpio pagrindinius Lietuvos bankus krizės atveju, prireikus bus galima pertvarkyti nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų – nuostolius padengs bankų akcininkai ir kiti stambūs kreditoriai“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas LB valdybos narys Tomas Garbaravičius.

„Swedbank“ ir SEB įsipareigojimus bei papildomas nuosavas lėšas turės sukaupti 2020-aisiais, o Šiaulių bankui tai leista įgyvendinti iki 2023 metų pabaigos. Pasak LB atstovo, visi šio nutarimo paleisti bankai mano, kad jiems nekils sunkumų įgyvendinant reikalingus tikslus, o dviem didiesiems bankams paprasčiausia būtų tai padaryti išleidžiant subordinuotus įsipareigojimus juos valdantiems motininiams bankams.

Nauji reikalavimai numatyti skirti banko nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti po nenumatyto pertvarkymo, kad finansinės įstaigos galėtų toliau tęsti savo veiklą ir vykdyti svarbias Lietuvos ekonomikai funkcijas.



Parašykite komentarą