Naujasis „Fjord Bankas“ pradeda teikti paskolas ir priimti indėlius

Vartojimo paskolas teikti ir priimti gyventojų indėlius pradeda naujasis lietuviškas bankas „Fjord Bank“, pernai gruodį gavęs Europos Centrinio Banko (ECB) suteiktą specializuoto banko licenciją. Visiškai skaitmenizuotas bankas klientus aptarnaus tik internetu.

„Veiklą pradedame ypatingomis sąlygomis, kai visas pasaulis susiduria su koronaviruso sukeltais iššūkiais. Tačiau nuo pat pradžių banko paslaugas ir procesus kūrėme visiškai skaitmenizuotus, kad klientus galėtume aptarnauti nuotoliniu būdu, be fizinio kontakto,  – sako Veiko Kandla, banko generalinis direktorius. – Šiomis dienomis pradedame teikti vartojimo paskolas ir priimti indėlius iš gyventojų visoje Lietuvoje. Rinkoje ketiname išsiskirti patogiomis ir paprastomis procedūromis, greitu sprendimų priėmimu ir konkurencingomis palūkanomis.“

Pirmąsias paskolas „Fjord Bankas“ pradeda teikti po testavimo laikotarpio. Keletą mėnesių po specializuoto banko licencijos gavimo banko komanda tobulino savo bankinę sistemą ir testavo jos sąveiką su Lietuvos banko (LB) informacinėmis sistemomis. Naujojo banko procesai sukurti taip, kad asmenų tapatybės patvirtinimas, kreditingumo įvertinimas, sutarties sudarymas ir tolesnis klientų aptarnavimas vyktų tik automatizuotai internetu.

Nors situacija pasikeitė iš esmės, įžvelgia ir galimybių

„Puikiai suprantame, kad pradėti veiklą ekonominio nuosmukio metu yra didelis iššūkis ir mums – mažėja ne pirmos būtinybės prekių vartojimas, senka namų ūkių pasitikėjimas savo finansine gerove. Tačiau dabartinėje situacijoje matome nemažai galimybių: daugeliui pramoninių ir buities prekių, automobiliams, kompiuterinei įrangai taikomos nuolaidos, todėl būtent šiuo metu pirkėjai gali naudingomis sąlygomis įsigyti seniai planuotus pirkinius, – teigia „Fjord Banko“ vadovas. – Be to, ne visi ekonomikos sektoriai patiria sunkumų: atsiranda ne viena veiklos sritis, kurioje šiuo metu kuriamos naujos darbo vietos arba tradicinės paslaugos sėkmingai perkeliamos į virtualią erdvę.“

Jis taip pat teigia, kad visais laikais, net ir ekonominių sunkumų metu, vartotojams naudinga kuo didesnė kredito įstaigų konkurencija, kuri Lietuvoje, palyginti su kitomis Šiaurės Europos šalimis, išlieka per maža. Pavyzdžiui, Norvegijoje specializuotų skaitmeninių bankų dalis paskolų rinkoje siekia net 40 proc., kai Lietuvoje šis rodiklis tik neseniai perkopė 25 proc. kartelę.

Duomenų analizės ir prognozavimo bendrovės „Scorify“ duomenimis, didesnė bankų konkurencija skatina vartotojus labiau pagrįstai rinktis paskolų teikėjus: pavyzdžiui, jei 2011 m. papildomų dviejų rinkos dalyvių siūlomų paskolų sąlygas prieš pasirašant sutartį patikrindavo vos 3 proc. vartotojų, tai 2018 m. šis rodiklis pakilo iki 7 proc., o bent vieno alternatyvaus kreditoriaus pasiūlymą pradėjo analizuoti 28 proc. paskolų ėmėjų.

„Mūsų tikslas pradedant veiklą Lietuvoje – paskatinti žmones prieš priimant sprendimą pasidomėti keliais skirtingų kredito įstaigų pasiūlymais“, – teigia V. Kandla.

Pasak V. Kandlos, optimizmo pradėti teikti paskolas operatyviai ir išskirtinai internetu suteikia ir Lietuvos banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. Šio tyrimo duomenimis, tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose daugiau kaip 90 proc. gyventojų pirmenybę skirtų kredito įstaigoms, suteikiančioms patrauklias finansines sąlygas. Antras pagal svarbą kriterijus, kurį išskyrė daugiau kaip 60 proc. didmiesčių gyventojų ir 80 proc. gyvenančių mažesniuose miesteliuose – gebėjimas greitai priimti sprendimus dėl paskolos suteikimo.

Tačiau, kaip pasakoja „Fjord Banko“ vadovas, dabartinė ekonominė situacija paskatino atsargiau įvertinti pradinius veiklos planus ir procedūras: „Dar šių metų pradžioje planavome veržlų startą, tačiau dabar prognozuojame nuosaikesnį augimą, peržiūrėjome rizikos valdymo procesus. Koronaviruso sukelti ekonominiai sunkumai gali lemti didesnį vartotojų rizikingumą, todėl atidžiau vertinsime kiekvieną paraišką, analizuosime klientų gaunamų pajamų pobūdį ir stabilumo garantijas.“

Siūlo „įdarbinti“ pinigus ir užsidirbti, o ne laikyti sąskaitose

Kartu su vartojimo paskolomis „Fjord Bankas“ taip pat pradeda priimti iš gyventojų indėlius.

„Rinkoje išsiskirsime patrauklia palūkanų norma – tai gali atnešti papildomų pajamų tiems gyventojams, kurie turi santaupų, tačiau savo lėšas be jokių palūkanų laiko paprastose bankų sąskaitose. O mes siūlome pinigus įdarbinti ir kurti pelną“, – sako V. Kandla. Jo aiškinimu, indėliai yra labai saugi priemonė taupyti, o galimybė rinktis indėlių laikotarpius suteiks gyventojams papildomo saugumo. Kuo ilgesniam laikui bus „įdarbinti“ pinigai, tuo didesnes palūkanas uždirbs indėlių savininkai.

„Galimybė gauti palūkanų už indėlius šiuo laikotarpiu, kai svyruoja akcijų rinkos ir nuolat kinta žaliavų kainos, gali tapti puiki užuovėja žmonėms, siekiantiems išsaugoti turimas santaupas. Priklausomai nuo indėlio laikotarpio, planuojame mokėti konkurencingas rinkoje palūkanas iki 2 ir daugiau procentų“, – pristato „Fjord Banko“ vadovas. Kaip numatyta įstatymų, visi indėliai iki 100 tūkst. Eur bus apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Apie „Fjord Banką“:

2017 m. kovą „Fjord Banką“ įkūrė norvegų ir švedų investuotojai Sveinas Ovrebas (Svein Øvrebø), Joakimas Mandorsonas (Joakim Mandorsson) ir Stigas Mirsetas (Stig R. Myrseth,) turintys ilgametę patirtį Šiaurės Europos šalių privačių finansų sektoriuje ir kapitalo rinkose. Bankas turi daugiau kaip 40 akcininkų, daugiausia privačių investuotojų iš Norvegijos. „Fjord Banko“ centrinė buveinė įsikūrusi Rinktinės g. 5 Vilniuje.