Asmeniniai finansai ir jų valdymas

Asmeninių Finansų valdymo įgūdžiai reikalingi visiems. Nesvarbu, kokio amžiaus, specialybės ar socialinės padėties žmogus bebūtų, jis, kaip ir visi, kasdien perka išgyvenimui reikalingas prekes ir paslaugas. Juk valgyti nori ir gydytojas, ir pensininkas, ir bedarbis, ir mokytojas, o už maistą reikia mokėti visiems. Be to, pinigai yra priemonė tikslams ir svajonėms pasiekti, tačiau tai įmanoma tik tinkamai juos valdant. Juk, jei, pavyzdžiui, yra svajojama kitą vasarą atostogauti stovykloje, bet visus gaunamus kišenpinigius vos gavęs vaikas saldumynams ar pramogoms su draugais, vargu ar kitas atostogas tau pavyks praleisti stovyklaujant. Tik valdant savo gaunamus kišenpinigius, t.y. dalį jų skirdamas kaupimui, o kitą dalį išleidžiant atsakingai, bus pasiekta svajonė.

Šiuolaikinėje ekonomikoje verslo įmonių finansų vertinimo poreikiu neabejojama, o asmeninių finansų reikšmė pabrėžiama ne taip jau ir dažnai. Tačiau asmeniniai finansai yra ne mažiau svarbi ir ne mažiau sudėtinga sritis. Verslo subjektams yra įprasta planuoti, skaičiuoti kontroliuoti, vertinti finansinius rodiklius, svarbius sprendimus priimti pasitelkus kompetentingų komisijų ar darbo grupių pagalbą. Tačiau ne mažiau svarbu apgalvotus sprendimus priiminėti ir šeimoje, kadangi asmeninių finansų sprendimų pasekmės yra labai svarbios kiekvienam šeimos nariui. Finansų rinkų globalizacija, nuolatiniai sunkiai prognozuojami pokyčiai ekonominėje plotmėje išryškina finansų valdymo būtinybę. Šie pokyčiai ir technologinės naujovės turi įtakos asmeninio turto didėjimui bei turto struktūros pokyčiams, sukuria naujas asmeninių finansų valdymo galimybes, suteikia šiuolaikinių taupymo ir investavimo priemonių. Visa tai keičia finansinę asmenų elgseną, koreguoja jų požiūrį į asmeninių finansų valdymą. Asmeniniai finansai yra svarbūs užtikrinant ne tik namų ūkio bei jo atstovų gerovę, bet ir stabilią visos ekonomikos plėtrą. Ne veltui susidomėjimas asmeninių lėšų valdymu pastaruoju metu didėja. Šį susidomėjimą skatina šalies ekonomikos, gyventojų disponuojamų pajamų pokyčiai, patrauklių investavimo produktų įvairovės plėtra. Veikiant minėtiems aspektams, profesionalios asmeninių finansų valdymo žinios tampa būtinos. Asmeniui, kuris rūpinasi savo finansais, tampa svarbus efektyvus jo laisvų lėšų panaudojimas. Savo santaupas jis gali laikyti grynųjų pinigų forma arba turimas laisvas lėšas investuoti į tam tikrus finansinius instrumentus. Valstybėje yra daugybė komercinių bankų, draudimo bendrovių, finansų maklerių skyrių, kurie siūlo daug investavimo produktų. Tokiomis aplinkybėmis gyventojams lieka tik priimti sprendimą, kuri finansų institucija jiems patrauklesnė ir priimtinesnė, į ką jie mieliau investuotų savo turimas lėšas. Nors yra pakankamai lėšų bei noro į jas investuoti, labai svarbus vaidmuo tenka žinioms bei supratimui apie patį investavimo procesą ir apie pačią rinką, kurioje norima investuoti. Priešingu atveju egzistuoja didelė tikimybė prarasti savo lėšas

Į kokius klausimus atsako asmeniniai finansai?

Asmeniniai finansai padeda atsakyti į klausimus:

  • Kiek pinigų reikės asmeniui (ar šeimai) įvairiais gyvenimo etapais?
  • Iš kur tuos pinigus gauti (skolintis ar taupyti)?
  • Kaip įvertinti nelaimingų atsitikimų riziką ?
  • Kaip šeimos turtas turi būti perduodamas ateinančioms kartoms (testamentas ar paveldėjimas)?
  • Kokie bus mokesčiai? Kaip juos sumažinti ?

Taip pat galima įvertinti išlaidas mokymuisi, dideliems pirkiniams (nekilnojamam turtui, mašinai), taip pat ilgalaikėms paslaugoms – draudimui, investicijom.

Vartotojų elgsenos samprata

Kad suprasti asmeninių finansų valdymo principus, reikia perprasti vartotojų elgsenos sampratą. Kai kurie autoriai teigė, kad vartotojų elgsena geriausiai suprantama kaip problemų sprendimo elgsena. Šios sampratos centre yra vartotojų motyvai, tikslai ir troškimai, kurie ir skatina vartotojus ieškoti geriausio susidariusios situacijos sprendimo būdo (1 pav.).

1 pav. Kodėl vartojama

Ši modelis parodo, vartotojų elgsena apima ypač platų psichologinių, socialinių reiškinių ir veiksmų spektrą. Tai gali būti įvairūs motyvai, požiūriai ir suvokimas, kurie būna prigimtiniai, priklausantys nuo ankstesnės patirties arba nuo išorinių konkrečiu momentu vartotojų supančių stimulų. Šie veiksniai gali būti pasąmoniniai, o jų priežastis asmuo ne visada gali įvardyti ar paaiškinti, tačiau marketingo specialistams svarbu juos pažinti. Tai gali būti konkretūs veiksmai, kurių vartotojas imasi identifikavęs problemą: teiravimasis apie prekę, ėjimas į jos pardavimo vietą ir rinkimasis, prekės pirkimas. Prekės įvertinimas gali būti pateiktas po pirkimo, nes tai, kaip vartotojas naudoja produktą, jaučia pasitenkinimą arba nepasitenkinimą preke, kaip jis atsiliepia apie prekę aplinkiniams, lemia tolesnį jo ir kitų vartotojų vartojimą. Negalima pažinti vartotojo elgsenos nepažinus jo asmenybės, psichografinių savybių ir išorinių veiksnių, kurie lemia pirkimo ir vartojimo sprendimus – kultūros, socialinės klasės, įtakos grupės, šeimos. Studijuojant vartotojų elgseną, neišvengiamai studijuojami ir jie.

Tokią gausą reiškinių ir veiksmų, be abejo, sudėtinga suspausti į vieną apibrėžimą. Dažniausiai, apibrėžiant vartotojų elgseną, pažymima, kad tai visi vartotojo veiksmai, susįję su prekės įsigijimu ir vartojimu, pradedant nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės ar paslaugos įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą prekę ar paslaugą.

I. Pikturnienė ir J. Kurtinaitienė, siekdamos į vartotojų elgsenos apibrėžimą integruoti kuo platesnį šioje disciplinoje studijuojamų veiksnių ir reiškinių spektrą, siūlo išsamesnį apbirėžimą:

Vartotojų elgsena – vidinių ir išorinių veiksnių lemiami individų veiksmai perkant ir vartojant prekes, apimantys visą vartotojo sprendimo procesą nuo problemos atsiradimo iki vartojimo po pirkimo bei vertinimo.

Iš šio apibrėžimo akivaizdu, kad vartotojų elgsenos studijų objektas be galo platus – vartotojų elgsenos vidiniai ir išoriniai veiksniai, visas sprendimo priėmimo procesas, pradedant jį analizuoti nuo momento, kai vartotojas dar nesupranta, kad jau priima sprendimą – problemos suvokimo, iki periodo, kai vartotojas mano, jog jo sprendimas yra baigtas, tačiau vartoja ir vertina prekę, taip lemdamas savo ateities sprendimus.

Daugelis žmogaus psichologijos specialistų teigia, kad apie 95procentus žmogaus žinių, suvokimo, mąstymo yra nesąmoningi procesai. Vadinasi, didžioji dalis vartotojo mąstymo vyksta nesąmoningai, kita vertus, dauguma marketingo specialistų žinių taip pat yra nesąmoningos (2 pav.).

Iš paveikslo akivaizdu, kad tik labai nedidelė vartotojo žinių dalis yra tiesiogiai išreikštos (angl. explicit) žinios, t.y. vartotojas gali aiškiai įvardyti, ką žino, jaučia, supranta, kokie yra jį supančių objektų ryšiai ir poveikis jam. Kur kas didesnę dalį jo sąmonėje užima neišreikšti (angl. tacit) dalykai: žinios, mąstymas, suvokimas. Net ir nuosekliai klausinėjamas žmogus ne visada gali paaiškinti, kodėl jis apskritai nusprendė įsigyti tam tikros kategorijos prekę ir kodėl pasirinko būtent tą prekės ženklą. Kita vertus, marketingo specialistų (gamintojų, pardavėjų) išreikštos žinios taip pat yra santykinai negausios, palyginti su neišreikštomis. Net ir baigę mokslus, daug praktikos įgiję marketingo specialistai linkę vadovautis ne tik tiesioginėmis žiniomis, bet ir intuicija, nuovoka, t.y. žiniomis, kurių jie negali įvardyti tiesiogiai, tačiau kurios jiems leidžia gerai pažinti ir perprasti vartotojus.

Visos rašytinės žinios apie vartotojo elgsenos pažinimą yra tos, kurios perprastos marketingo specialistų, taps išreiškiamomis žiniomis. Tačiau jų sąveika su asmeniniu specialisto gebėjimu pažinti žmones, įvertinti jų elgseną, sąveiką su jo patirtimi ilgainiui taps neišreikštomis žiniomis – tomis, kurios padės efektyviau priimti marketingo sprendimus, tačiau ne visada galės būti įvardytos tiesiogiai.

Namų ūkio finansų esmė ir funkcijos

Namų ūkio finansai

Namų ūkio finansai – ekonominiai piniginiai santykiai, atsirandantys namų ūkio narių veiklos procese sudarant, paskirstant ir naudojant pinigų fondus, siekiant patenkinti gyvenimo poreikius.

Namų ūkio finansai, vystantis rinkos santykiams ir didėjant pinigų srautams, išskiriami į savarankiška decentralizuotų finansų posistemės dalį. Tai nulemia vis didėjantis gyventojų ekonominis ir socialinis vaidmuo dabartinėje visuomenėje.

Namų ūkis ekonomikos teorijoje suprantamas kaip ūkis, vedamas vieno ar daugiau asmenų, gyvenančių kartu ir turinčių bendrą biudžetą. Namų ūkis apima samdomus darbuotojus, smulkaus ir stambaus kapitalo valdytojus, dalyvaujančius ir nedalyvaujančius visuomeninėje gamyboje. Dažnai namų ūkio terminas yra tapatinamas su šeima, tik skirtumas yra tas, kad namų ūkio nariai nebūtinai turi būti susaistyti giminystės ryšiais.

Namų ūkio finansai išvystytų rinkos santykių sąlygomis susidaro gamybos ir kapitalo apyvartos procese. Skirtingai nuo įmonių finansų, atliekančių lemiamą vaidmenį sukuriant, paskirstant ir naudojant bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir nacionalines pajamas, namų ūkio finansai netapo prioritetine finansų sistemos dalimi ir vaidina pavaldų, nors ir svarbų, vaidmenį finansinių santykių visumoje.

Namų ūkio nariai, gamindami įvairias prekes ir teikdami paslaugas, rinkoje dalyvauja kaip pardavėjai. Tuo pačiu metu jie yra vartotojai. Taigi namų ūkis tampa svarbiu ekonominių santykių subjektu, pirminiu socialinės ir ekonominės visuomenės struktūros elementu. Jis dalyvauja visuose makroekonominio reguliavimo procesuose. Nuo jų ekonominės veiklos rezultatų priklauso ne tik namų ūkio, bet ir šalies gyventojų gerovė. Namų ūkio nariai dalyvauja pirminiame paskirstyme, nes atlikdami darbą jie gauna darbo užmokestį iš įmonių arba pajamas iš savo individualios veiklos. Mokėdami valstybei mokesčius jie įgyja teisę į įvairius transferinius mokėjimus iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar nebiudžetinių fondų: pensijas, pašalpas, kompensacijas. Tokiu būdu namų ūkis dalyvauja antriniame BVP ir nacionalinių pajamų paskirstyme, įgydami teisę į antrines pajamas.

Pagrindinės namų ūkio finansų funkcijos

G. B. Poliak ir kiti (2003) išskiria dvi pagrindines namų ūkio finansų funkcijas.

  • namų ūkio narių gyvenimo poreikių patenkinimo;
  • paskirstomoji.

Pirminė ir pagrindinė namų ūkio finansų funkcija – namų ūkio narių gyvenimo poreikių patenkinimas. Ši funkcija užtikrina realias jų egzistavimo sąlygas. Rinkos santykių vystymasis labai paveikė minėtos funkcijos reiškimosi formą: padidėjo materialieji, socialiniai, kultūriniai ir kiti gyventojų poreikiai; namų ūkio narių pinigų srautai; atsirado pinigų fondas – šeimos biudžetas.

Paskirstomoji funkcija apima BVP ir nacionalinių pajamų paskirstymą ir namų ūkio pajamų sudarymą. Ši funkcija pasireiškia:

  • tarp namų ūkio ar tam tikrų gyventojų ir kitų finansų sistemos sudedamųjų dalių: valstybės ir vietos savialdos biudžetų, nebiudžetinių fondų, įmonių ir organizacijų finansų. Finansinių santykių dėka sukuriamos pirminės ir antrinės namų ūkio pajamos.
  • tam tikrame namų ūkyje, kai jo pajamų visuma paskirstoma tarp narių, sudarydama kiekvieno nario pinigų fondą.

Paskirstomoji funkcija apima tris etapus: namų ūkio pinigų fondo sudarymo, paskirstymo ir naudojimo.

Greta minėtų dviejų namų ūkio finansų funkcijų ekonominėje literatūroje išskiriama ir trečioji – kontrolinė funkcija. Ši funkcija pasireiškia namų ūkio pinigų fondo sudarymo, paskirstymo ir naudojimo procese, kad kuo geriau būtų patenkinti namų ūkio narių gyvenimo poreikiai.

Asmeninių finansų tvarkymas

Kas tai yra ir kodėl tai svarbu?

Kokie asmeninių finansų tvarkymo tikslai?

Asmeniniai finansai – tai nėra tik pinigai, kurie guli mūsų piniginėje, kišenėje ar kortelės sąskaitoje arba kuriuos ką tik išleidome. Tvarkant asmeninius finansus, kasdieninių išlaidų apskaita ir kontrolė yra labai svarbus, tačiau ne vienintelis dalykas.

Asmeninių finansų valdymas – tai

  • Kasdieniniai piniginiai atsiskaitymai ir jų tvarkymas;
  • Trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių planų sudarymas ir jų įgyvendinimas;
  • Apsidraudimas nuo galimų neplanuotų išlaidų ar nuostolių;
  • Racionalus turimo ar sukaupto finansinio turto paskirstymas.

Skirstydami pinigus kasdieniniams poreikiams, dažniausiai galvojame apie artimiausią mėnesį ar dar trumpesnį laikotarpį. Tačiau kartais tai pernelyg trumpas laikas, kad būtų galima finansiškai pasiruošti, kitaip tariant, surinkti reikalingą pinigų sumą kokiam nors reikšingesniam ar daugiau išlaidų reikalaujančiam įvykiui (pavyzdžiui išvykti į atostogų kelionę, nusipirkti automobilį, pradėti savo verslą, įsigyti būstą, išleisti vaikus į mokslą arba anksčiau išeiti i pensiją). Jei neturime plano, kai kurių įvykių gali tekti tiesiog atsisakyti (atostogų išvykos, naujo automobilio) arba pasirinkti netinkamą būdą gauti reikalingas lėšas (per daug ir netinkamomis sąlygomis pasiskolinti, nuostolingai laikyti ar netinkamai investuoti taupomus pinigus). Kita vertus, ne visus įvykius galime suplanuoti ar iš anksto numatyti. Apie kai kuriuos iš jų esame linkę kaip tik negalvoti, nes nenorime, kad jie įvyktų (nenorime susirgti, netekti darbo, prarasti turtą ir pan.). Nepasiruošus tokiems dalykams, be iškilusių sunkumų, atsiranda dar ir piniginių nepriteklių.

Dažnas galvoja, kad gebėjimą tvarkytis su pinigais įgyjame tik išmokę skaičiuoti, o mokytis galima tik iš savo klaidų. Tačiau toks mokymosi būdas yra labai brangus ir neefektyvus. Pavyzdžiui, nesusitaupę pinigų senatvei – tam laikui, kai nebegalėsime dirbti ir užsidirbti, – antros tokios galimybės jau nebeturėsime. Nepasidomėję teikiamomis finansinėmis paslaugomis, negalėsime išsirinkti tokios, kuri mums labiausiai tinka. Įmonių finansus tvarkantys žmonės – buhalteriai, finansininkai – buhalterijos ar finansų valdymo mokosi specialiai. Valdyti asmeninius finansus ko gero dar sudėtingiau negu visos įmonės. Tvarkant įmonės finansus, planuojamas laikotarpis yra trumpesnis – gal treji, penkeri metai. Įmonė gali plėstis be jokių apribojimų, o kai pajamų arba pelno nebegauna, tiesiog užsidaryti, nutraukti veiklą. Kai tvarkome savo pinigus, turime galvoti apie kur kas ilgesnį laikotarpį – keliolika metų ar net kelis dešimtmečius. Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo sunkiau numatyti būsimus įvykius. Sumažėjus pajamoms, gyvenimas nesibaigia. Tada tenka verstis iš to, ką pavyko sukaupti iki tol. Įmonės finansai tvarkomi racionaliai – visos išlaidos turi būti suskaičiuotos ir pagrįstos, kitaip įmonės finansus tvarkantis žmogus būtų apkaltintas piktnaudžiavimu ar lėšų švaistymu. Savo pinigus neretai leidžiame nepagalvoje, neįvertine, ar tai pats naudingiausias pasirinkimas, o neretai išlaidų ir iš viso neskaičiuojame. Įmonėje pajamų ar pelno nesukuriančius padalinius galima uždaryti, lūkesčių neatitinkančius, per mažai pajamų uždirbančius darbuotojus – atleisti. Kai tvarkome asmeninius ar šeimos finansus, skirstome juos šeimos nariams, kuriuos mylime besąlygiškai, į tai, ar atsiperka investicijos, tiesiog numojame ranka. Ne visada reikia ieškoti ekonominės naudos asmeniniuose santykiuose, tačiau, net ir priimdami grynai finansinius sprendimus, neretai elgiamės neapgalvotai, neracionaliai dėl žinių, informacijos trūkumo, dėl to, kad jos ieškoti ir analizuoti trūksta laiko.

Taigi, tvarkant asmeninius finansus, reikalingos aritmetikos žinios (kaip skaičiuoti esamas ir būsimas pajamas ir išlaidas, kaip apskaičiuoti palūkanas); ekonomikos žinios (kokią įtaką aplink vykstantys ekonominiai įvykiai daro ar gali daryti mūsų sukauptam turtui, būsimoms pajamoms, planuojamoms išlaidoms); žinios apie finansines paslaugas – ne tik jų teikiamą naudą ar privalumus, bet ir trūkumus; reikalingos tam tikros teisinės žinios – pagrindinių įstatymų, mokestinės aplinkos išmanymas arba žinojimas, kur tokios informacijos rasti.

Išmanydami asmeninių finansų valdymą, nebūtinai tapsime labai turtingi, bet galėsime tvarkytis taip, kad pinigų visada būtų tiek, kiek reikia:

  • Apskaičiuosime, kada ir kiek pinigų gali prireikti;
  • Finansiškai pasiruošime laukiamiems ir nelaukiamiems įvykiams;
  • Išsirinksime tinkamiausias finansines paslaugas.
  1. Kokios pagrindinės asmeninių finansų finansų tvarkymo taisyklės

Tam tikromis aplinkybėmis susiduriame su įvairiomis finansinėmis problemomis, tačiau jas visas sieja du bendri dalykai: visada reikalingos pajamos arba lėšos, o išlaidas visada reikia derinti su tomis pajamomis arba lėšomis. Žmogus turi stengtis numatyti ne tik esamus, bet ir būsimus poreikius (ne vien norus!) – ko reikės, kas gali atsitikti po savaitės, po pusmečio, po kelerių metų, ir jiems pasiruošti iš anksto. Tai yra pati pagrindinė asmeninių finansų valdymo taisyklė. O kitos taisyklės arba principai tik papildo pagrindinę:

  • Turėti santaupų nenumatytiems atvejams;
  • Iš anksto planuoti būsimas išlaidas;
  • Neįklimpti į skolas;
  • Apsaugoti sukauptą turtą.

Asmeninių finansų valdymo kultūra lietuvoje

Tvarkant savo turtą reikia mažinti nenaudojamo ir pajamų neduodančio turto apimtis. Jei kokia nors investicija padaroma laikantis nuostatos, kad gal kada nors ji atsipirks, o dabar tegul paguli be darbo, tai, tiesą sakant, galime galvoti apie nuostolį. Lietuvoje labai dažnas panašios nuostolingos investicijos pavyzdys yra kažkur gal kitame šalies gale esanti paveldėta ar atgauta žemė, kuri nenaudojama, tikintis, kad kada nors, kai šalį užplūs turtingi užsienio investuotojai, ji atneš didelius pelnus. Vis dėlto ją pardavus ir gavus pinigų, juos galima tinkamai investuoti jau dabar ir dar turėti papildomų pajamų. Tiesa, jeigu ta žemė naudojama, ir gaunamos, tarkime, nuomos pajamos viršija nekilnojamojo turto mokestį, tai ji gali būti vertinama ir kaip labai tinkama investicija. Taigi, svarbiausia tiksliai žinoti, kiek kainuoja išlaikyti tą ar kitą turtą, ir kiek jis gali duoti pelno.

Asmeninių finansų valdymo ypatumai ekonominio nestabilumo sąlygomis

Asmeniniai finansai Lietuvoje vis dar nepakankamai išplė- tota finansų mokslo sritis, nepaisant to, kad mokslininkų dėmesio sulaukė jau daugiau nei prieš 10 metų. Pirmasis mokslinis straipsnis šia tema pasirodė 1999 m. – A. V. Rutkausko „Asmeniniai finansai kaip finansų posistemis“ (Rutkauskas 1999). Išsivysčiusiose šalyse asmeninių finansų disciplinai yra skiriama ypač daug dėmesio. Kaip itin svarbi finansų sistemos sudedamoji dalis, ši disciplina pradedama dėstyti koledžuose, skaitomi paskaitų ciklai JAV, Šveicarijos ir kitų šalių universitetuose (Winger, Frasca 2006), tačiau Lietuvoje kol kas – tai vis dar išimtys. Be to, pastarąjį dešimtmetį asmeniniais finansais daugiausiai domėjosi žmonės, vienaip ar kitaip susiję su finansine veikla, tad įsivyravo bendra nuostata, kad asmeninių finansų valdymas yra tapatus laisvų finasinių lėšų investavimui, tačiau tai nėra visiškai teisinga – ši sąvoka yra kur kas platesnė. Susiformavusi institucinė bankų ir investicinių bendrovių infrastruktūra, aktyviai siūlydama įvairius investicinius produktus, taip pat netiesiogiai palaikė finansinio investavimo idėjas. Tačiau dabartinė finansų krizė išryškino vieną labai reikšmingą šio pernelyg vienpusiško požiūrio trūkumą – investiciniai produktai yra stabiliai pelningi tik ekonominio kilimo laikotarpiu, kitu metu ši veikla gali būti susijusi su didele rizika ir nemažais praradimais. Būtent šis faktas ir paskatino pasidomėti galimomis mažiau rizikingomis laisvų lėšų naudojimo alternatyvomis, kurios ir ekonominio nestabilumo laikotarpiu būtų patrauklios pelno prasme.

Požiūrių į asmeninius finansus įvairovė

Tad išnagrinėjus įvairius mokslinius šaltinius, siūloma asmeninius finansus apibrėžti tokia fundamentalia lygtimi (3 pav.). Tai reiškia, kad asmeniniai finansai yra visų šių trijų kintamųjų – pajamų, išlaidų ir laisvų lėšų, kurias galima taupyti arba investuoti – visuma. Tačiau įvairūs autoriai, nagrinėjantys asmeninius finansus, dažniausiai tenkinasi tik vienu kintamuoju – laisvosiomis lėšomis ir jų valdymu – ir šiam procesui siūlo įvairius variantus, pvz., laisvas lėšas laikyti banko indėliuose, investuoti į akcijas, obligacijas, Vyriausybės vertybinius popierius ir pan. Vis dėlto asmeninius finansus ir jų valdymą reikėtų nagrinėti kaip visumą, kurioje reikšmingi visi lygties kintamieji.

Tačiau įvairūs autoriai, nagrinėjantys asmeninius finansus, dažniausiai tenkinasi tik vienu kintamuoju – laisvosiomis lėšomis ir jų valdymu – ir šiam procesui siūlo įvairius variantus, pvz., laisvas lėšas laikyti banko indė- liuose, investuoti į akcijas, obligacijas, Vyriausybės vertybinius popierius ir pan. Vis dėlto asmeninius finansus ir jų valdymą reikėtų nagrinėti kaip visumą, kurioje reikš- mingi visi lygties kintamieji. Suvokus šių kintamųjų (3 pav.) tarpusavio sąveiką, asmeninių finansų valdymas taptų aiškesnis ir leistų šį procesą valdyti pačiam žmogui, be ypatingos finansinių tarpininkų pagalbos, pavyzdžiui: − didinant pajamas ir nekeičiant vartojimo lygio, t. y. išlaidų, būtų galima didinti savo laisvų lėšų kiekį; − mažinant išlaidas ir nekeičiant pajamų lygio, taip pat galima didinti savo laisvas lėšas; − sėkmingai investavus į vartojimo sritį, ateityje galima sumažinti išlaidas nebloginant, o gal net ir pagerinant savo gyvenimo kokybę ir pan. Vis dėlto Lietuvoje esanti finansinių institucijų infrastruktūra išplėtota tik trečiajam lygties kintamajam – laisvų lėšų valdymui, t. y. taupymui arba investavimui, tačiau visiškai nepalanki asmeniniams finansams kaip vientisai sistemai.

Individų finansinės elgsenos motyvacijos tyrimas

Asmeniniai finansai bei namų ūkių investiciniai sprendimai yra svarbi finansų sistemos dalis, nuo kurios labai priklauso visos šalies ekonomikos lygis. Informacijos apie motyvus, kuriais vadovaujasi namų ūkiai valdydami savo finansus, labai trūksta. Vienintelis būdas individų finansinės elgsenos ypatumams nustatyti yra atlikti anketinę Lietuvos gyventojų apklausą. Siekiant nustatyti jų įpročius tvarkant asmeninius finansus bei pagrindinius veiksnius, nulemiančius finansinius sprendimus, buvo atliktas sociologinis tyrimas. Tyrimo objektas – asmeniniai finansai namų ūkio kontekste. Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kokiais motyvais remiasi įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir skirtingas pajamas gaunantys respondentai, tvarkydami savo asmeninius finansus. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas anketinis apklausos metodas. Gauti duomenys analizuojami remiantis aprašomosios statistikos metodu ir MS Excel programa. Apklausoje dalyvavo 21–61 metų amžiaus asmenys iš įvairių Lietuvos miestų. Respondentai tyrimui buvo parenkami naudojant atsitiktinės imties metodą. Pasirenkant tiriamą aibę – Lietuvos gyventojus – sudaryta anketa buvo įdėta į internetinį tinklalapį www.publika.lt. Taigi visi populiacijos elementai turėjo vienodas galimybes atsakyti į anketos klausimus, tad iš atsakiusiųjų respondentų susidarė paprastoji atsitiktinė negrąžintinė imtis. Tačiau apklausoje turėjo galimybę dalyvauti tik gebantys naudotis kompiuteriais asmenys, t. y. pasižymintys kompiuteriniu raštingumu. Apibendrinant respondentų pateiktus duomenis, galima paminėti, kad vidutiniškas jų amžius buvo 25–26 m., išsilavinimas – aukštasis, gaunamos mėnesinės pajamos – 1860 Lt.

Sudėliojus investicijas prioritetų tvarka, respondentai nurodė, kad dažniausiai jie yra linkę pinigus laikyti bankų indėliuose, investuoti į akcijas ar investicinius fondus. Aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai pirmenybę teikia indėliams banke, o mažiausiai investuoja į vyriausybės vertybinius popierius arba obligacijas. Šis prioritetų sudėliojimas rodo, kad individai renkasi arba konservatyvų investavimą, t. y. indėlius banke. Tai nėra pelninga (mokamos palūkanos yra ganė- tinai mažos ir tik 2009 m. jos siekė apie 8–10 % 11–12 mėn. laikotarpiui priklausomai nuo banko ir indėlio rū- šies) ir jie renkasi patį rizikingiausią investavimo būdą – akcijas, o rečiausiai – saugiausias investicijų rūšis – Vyriausybės vertybinius popierius ar obligacjas. Panašiai mąsto ir vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys. Kitu klausimu buvo siekiama nustatyti, ko žmonės labiausiai bijo, disponuodami savo laisvomis lėšomis ekonominio nestabilumo sąlygomis. Iš pateiktų atsakymų galima teigti, kad visi respondentai, nepriklausomai nuo išsilavinimo, labiausiai susirūpinę galimu visišku arba daliniu sukauptų pinigų praradimu. Taip pat dauguma gyventojų bijo apgaulės ir tik mažiau nei 5 % (nepriklausomai nuo išsilavinimo) dėl nieko nesibaimina. Riziką prarasti savo sukauptas laisvas lėšas žmonės suvokia, tačiau, kaip parodė ankstesnis klausimas, dėliodami prioritetus renkasi arba konservatyviausias pinigų laikymo formas, arba rizikingiausias.

Išvados

Taigi išanalizavus individų finansinės elgsenos tyrimą paaiškėjo, kad turėdami laisvų lėšų žmonės jas laikytų banko indėliuose arba investuotų į nuosavybės vertybinius popierius, t. y. akcijas. Dauguma žmonių bijo visiško arba dalinio laisvų lėšų praradimo dėl netinkamai pasirinktos investavimo strategijos, tačiau, nepaisant to, daugeliu atvejų jie yra linkę elgtis arba perdėtai konservatyviai, arba rizikingai. Tai pavojinga nestabilios ekonomikos sąlygomis.

Gyventojų asmeniniai finansai buvo palyginti ir su krepšiniu. Anot Š. Nedzinsko, Jei asmeniniai finansai būtų krepšinis: daug lietuvių metimų skrietų pro šalį.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojų krepšinio komandoje drausmė aikštelėje galėtų būtų geresnė –dauguma žaidėjų labiausiai pasikliauja savo jėgomis ir retas kuris aikštelėje yra linkęs išklausyti trenerio nuomonės. Savo finansų planavimo klausimais tik 25 proc. Lietuvos gyventojų konsultuojasi su specialistu: 9 proc. tai darė keletą kartų, 16 proc. – kartą.

„Kalbant krepšinio terminais, tvarkant asmeninius finansus linkėčiau rinktis lengvojo krašto poziciją – tai platų veiksmų arsenalą turintis žaidėjas, kuris veržiasi prie krepšio, meta iš dvitaškio zonos, bet esant progai nevengia pataikyti ir tritaškį. Taip ir su taupymu – gyventojams vertėtų didžiąją santaupų dalį kaupti saugiai terminuotuose indėliuose ar vyriausybės obligacijose , tačiau nevengti tritaškių – investuoti į trečios pakopos pensijų ar investicijų fondus“, – teigė Š. Nedzinskas.

Naudota literatūra

1. Aleknevičienė, Vilija. Finansai ir kreditas. Vilnius : Leidykla ENCIKLOPEDIJA, 2005.

2. Andriukaitis, Dainius, et al. Finansinių paslaugų vadovas. Vilnius : s.n., 2009.

3. Bankas, DNB. https://www.dnb.lt/lt/news/jei-asmeniniai-finansai-butu-krepsinis-daug-lietuviu-metimu-skrietu-pro-sali. [Tinkle]

4. Jurevičienė, Daiva. Asmeninių finansų dimensija. Vilnius : Vitae Litera, 2015.

5. Pikturnienė, Indrė ir Kurtinaitienė, Jolita. Vartotojų elgsena: teorija ir praktika. Vilnius : VU leidykla, 2010.

6. Swedbank. https://ziniuterasa.swedbank.lt/sites/default/files/files/1p_medziaga_moksleiviui.pdf?from=manofinansai. [Tinkle]

7. Taujanskaitė, Kamilė ir Jurevičienė, Daiva. Mokslas : Lietuvos Ateitis. Vilnius : s.n., 2011 m.

8. Wikipedia. https://lt.wikipedia.org/wiki/Asmeniniai_finansai. [Tinkle]



Parašykite komentarą