Skaitmeniniai bankai jau kasdienybė ar tik tolima ateitis?

Ko gero, prieš dešimtmetį daugelis dar nė nemanėme, jos kreditinę ar debetinę kortelę galėsime užsisakyti internetu ir dėl to neteks vykti į banko padalinį, o operacijos grynaisiais pinigais juose beveik visai išnyks. Nepaisant to, bankų skaitmenizacija šiuo metu spartesnė nei bet kada anksčiau ir ji atneša pokyčių mums visiems. Todėl nenuostabu, kad tai tapo ir viena iš aktualių šių metų didžiausios Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse finansinių technologijų konferencijos „Fintech Inn“ temų.

Skaitmenizacija nėra būtina, tačiau neišvengiama

Europos bankų federacijos duomenys rodo, kad bankų padalinių skaičius nuosekliai mažėja. Pavyzdžiui, 2018 metais visoje Europos Sąjungoje veikė apie 174 tūkst. bankų padalinių ir tai buvo 5,6 proc. mažiau neei 2017 m. Šis sumažėjimas bovo didžiausias nuo 2008-2009 m. finansinės krizės. Nuo 2008 m. bankų padalinių visoje ES sumažėjo net 27 procentais arba 65 tūkstančiais. Ši tendencija aiškiai parodo, jog gyventojai vis dažniau naudojasi skaitmeniniais bankininkystės sprendimais. Internetine bankininkyste ir jos sprendimais 2018 m. naudojosi 54 proc. Europos Sąjungos vartotojų, o tai yra 3 proc. daugiau nei 2017 m. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išimtis. 2008 m. Lietuvoje turėjome 783 bankų padalinius, o šiemet jų liko tris kartu mažiau – vos 252.

Matant tai nesunku nuspėti, kad besinaudojančių bankų skaitmeninėmis paslaugomis ir ateityje tik daugės. Finansų sektorius vis dar išgyvena aktyvios skaitmeninės transformacijos laikotarpį, todėl kyla natūralus klausimas, ar tradiciniai bankai apskritai išliks. Nepaisant to, Lietuvos banko valdybos nario patarėja Jekaterina Govina pastebi, jog erdvės konkurencijai Lietuvoje dėl paslaugų patogumo, kainos ir pasiekiamumo tebėra pakankamai daug.

Lietuva jau padarė nemažai tam, kad pozityvios  naujovės finansų rinkoje nesusidurtų su nereikalingomis kliūtimis. Pavyzdžiui, vystome technologinę LBChain platformą, reguliacinių technologijų (RegTech) sprendimus. Mūsų vartotojai yra smalsūs ir imlūs naujovėms, tad drąsiai galima sakyti, kad Lietuva yra atvira šalis skaitmenizacijai bankiniame sektoriuje“, – tvirtina J. Govina.

Tai patvirtina ir faktas, kad piniginiams reikalams tvarkyti išmaniuoju telefonu Lietuvoje naudojasi 65 proc. gyventojų, o sąskaitas internete apmoka 68 procentai žmonių.

Svarstant ar skaitmeniniai bankai išstums tradicinius bankus, Lietuvos banko atstovė teigia, kad šiuo metu jau nebėra prasmės kalbėti tokiomis sąvokomis kaip „tradiciniai bankai“. „Akivaizdu, kad tie, kurie nespės prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir vartotojų lūkesčių, taps tiesiog nereikalingi“, – teigia J. Govina.

Skaitmeniniai bankai yra konkurentai ar partneriai?

Galima neabejoti, kad pastaruoju metu paslaugų skaitmenizacija yra vienas prioritetinių klausimų daugelio bankų darbotvarkėse. Technologijos itin sparčiai progresuoja, o finansinių technologijų („Fintech“) sektoriaus plėtra ir nauji rinkos žaidėjai, tame tarpe mokėjimų institucijos ir elektroninių pinigų įstaigos, bankams kelia vis naujus iššūkius ir susirūpinimą.

Lankstumas, santykinai nedideli įėjimo į rinką kaštai ir konkreti specializacija yra pagrindinės „Fintech“ įmonių stiprybės. Pavyzdžiui, startuojant šioje srityje bankams tenka viską pradėti nuo nulio. „Fintech Inn“ konferencijoje dalyvausiančio Vokietijos banko N26, veikiančio išskirtinai tik elektroninėje erdvėje, atstovas Šarūnas Legeckas teigia, kad tokiu atveju skaitmeniniams bankams itin svarbu pritraukti klientus, besinaudojančius tradiciniais bankais, tačiau nepatenkintus jų siūlomais produktais. „Klientų poreikiai dramatiškai keičiasi, varototojai vis dažniau mokėjimų ir bankininkystės paslaugoms naudoja mobiliuosius įrenginius, jie įpratę prie tokių mobiliųjų paslaugų, kaip „Netflix“, „Spotify“ ir „Airbnb“. Tad kodėl gi jie neturėtų tikėtis, kad jų bankai bus tokie pat lankstūs ir paprasti, kai kalbama apie mobiliųjų klientų patirtį?“ – retoriškai klausia Š. Legeckas.

Kita vertus, skaitmeniniai ir tradiciniai bankai nėra tokie skirtingi, kaip gali atrodyti iš pažiūros, todėl neretai gali vieni kitus papildyti. Tai ypač tapo aktualu 2018 m. įsigaliojus  Europos Sąjungos antrajai mokėjimo paslaugų direktyvai (PSD2), kuria finansinių paslaugų teikėjams ir trečiosioms šalims atverta prieiga prie mokėjimo paslaugų vartotojų duomenų bei išplėsta mokėjimo įstaigos sąvoka. Be to, atsirado galimybė trečiosioms šalims, gavus priimančios šalies priežiūros institucijos leidimą, pasiūlyti didesnės pridėtinės vertės paslaugas bei veikti visose ES narėse.

Teorija atsilieka nuo praktikos

Deja, visa tai praktikoje nėra taip paprasta. Startuolio „Raisin“, įsigijusio „MHB Bank“ banką Vokietijoje, įkūrėjas Tamaz Georgadze, kurio pranešimą išgirsti turės galimybę ir „Fintech Inn“ konferencijos dalyviai, teigia, kad nors PSD2 turėjo būti ypatingai naudinga klientams, realybė pasirodė kitokia. „Deja, tai, kaip direktyva kol kas buvo įgyvendinta, ypač Vokietijoje, sumažina iki šiol pasiektą komfortą ir patogumą vartotojams. Manau, kad rinkos dalyviai turi susiburti ir apibrėžti tikslesnius techninius standartus bei susitarti dėl taisyklių tam, kad sustiprintų vartotojo patirtį“, – aiškina T. Georgadze.

Jam neprieštarauja ir Š. Legeckas antrinantis, jog finansų sektoriaus reguliavimas vis dar atsilieka ir nėra taip sparčiai prisitaikantis prie inovacijų plėtros bankininkystės sektoriuje. Tai iliustruoja faktas, kad nors N26 ir turi leidžiančias veikti visoje ES Vokietijos centrinio banko ir Europos centrinio banko išduotas banko licencijas, tačiau suderinamumo ir vienodo taisyklių traktavimo skirtingose šalyse trūksta.

Tai pirmiausia pasakytina apie atitikties temas. Pavyzdžiui, kai kurie klientai ar darbdaviai nepriima mokėjimų iš IBAN sąskaitų iš kitų Europos Ekonomikos zonos šalių, kartais vis dar yra įtariau žiūrima į kai kurių šalių IBAN (sąskaitų kodus), nors visos SEPA šalys yra susitarusios dėl IBAN sistemos“, – atkreipia dėmesį Š. Legeckas pridurdamas, kad IBAN ir buvo priimtas tam, kad būtų galima supaprastinti nacionalinius ir tarptautinius mokėjimus, siekiant sumažinti klaidų riziką apdorojant transakcijas.

Nepaisant to, kad jau ateina su informacinėmis technologijomis užaugusi nauja bankų klientų karta, kuriai reikia siūlyti visiškai kitokias finansines paslaugas, tradiciniai bankai savo pozicijas vis dar išlaiko dėl savo praeityje įgyto patikimumo. Kada Fintech bendrovės juos pasivys ir patikimumo srityje – tik laiko klausimas. „Būtina išankstinė sąlyga – teikti puikias paslaugas, pasižyminčias aukštesne gaminio patirtimi ir geresnėmis kainomis, nei dabar siūlo rinkos dalyviai“, – paaiškino T. Georgadze.

Bankai iš prigimties gana konservatyvūs, tačiau jų verslo modelio ir paslaugų pokyčiai yra neišvengiami. Pasitikėjimas įgyjamas neiškart, tačiau tai nutinka greičiau, jei apie tai atvirai diskutuojama ir visos pusės supranta, ko kiekvienai reikia ar ko siekiama. Netrukus įvyksianti konferencija „Fintech Inn“ bus viena iš platformų ir puiki galimybė vartotojams labiau suprasti ir įgauti pasitikėjimo skaitmeniniais bankais bei jų teikiamomis paslaugomis, o verslo atstovams ir reguliatoriams diskutuoti apie reguliacinę aplinką bei jos galimai sukuriamus barjerus skaitmeninių bankų paslaugų plėtrai.

Konferenciją organizuoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija Lietuvos bankas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Visos šios institucijos suvienijo savo jėgas, siekdamos paversti Lietuvą „Fintech“ lydere Europoje.



Parašykite komentarą